„Santarvė“ surinko 19,91 proc. visų balsų, o dvi populistinės partijos - „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV) ir Naujieji konservatoriai - atitinkamai 14,06 proc. ir 13,6 proc.

„Jokia stabili ir perspektyvi koalicija neįmanoma be „Santarvės“ partijos. Priešingu atveju kalbėtume apie ksenofobų ir gėjų teisių rėmėjų koaliciją, kurios vyriausybė nesubyrėjusi išsilaikytų dvi ar tris savaites“, - žurnalistams sakė „Santarvės“ pirmininkas ir Rygos meras Nilas Ušakovas.

Tarp Latvijos etninių rusų mažumos, sudarančios apie ketvirtadalį visų gyventojų, populiari „Santarvė“ anksčiau yra bendradarbiavusi su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieninga Rusija“ ir per pastaruosius trejus rinkimus skynė pergales. Tačiau partija niekada neformavo vyriausybės, nes jai nepavykdavo surasti partnerių koalicijai. Bet dar prieš šeštadienio balsavimą populistai prakalbo apie galimą susitarimą su „Santarve“.

Proeuropietiškas ir už narystę NATO pasisakantis liberalų aljansas „Plėtra / Už!“, surinkęs 12,04 proc. liko ketvirtas, o Nacionalinis susivienijimas - penktas su 11,03 proc. balsų.

Už centro dešiniųjų pažiūrų premjero Mario Kučinskio Žaliųjų ir valstiečių sąjungą balsvo 9,96 proc. rinkėjų, o partija „Naujoji vienybė“ gavo 6,67 proc. balsų. Kitos partijos neperžengė minimalios 5 proc. balsų ribos ir į Latvijos Seimą nepateks.

Dabartinis parlamentas dirbs iki lapkričio mėnesio, kol rinkimus laimėjusios politinės jėgos derėsis dėl naujos koalicijos.

Rinkimai Santarvė Seimas Latvija