Rytų Sibire savaitę truksiančiuose manevruose „Vostok 2018“ („Rytai 2018“) taip pat dalyvaus Kinijos ir Mongolijos pajėgų daliniai.
NATO šias pratybas įvardijo kaip „didelio masto konflikto“ repeticiją.
Planuojama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyks stebėti „Vostok 2018“ po Tolimųjų Rytų mieste Vladivostoke vyksiančio ekonomikos forumo. Jame dalyvaus svarbių svečių, įskaitant Kinijos prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą).
Karinės pratybos rengiamos tvyrant padidėjusiai įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių, kaltinančių Rusiją kišimusi į jų vidaus reikalus, taip pat dėl šios valstybės vaidmens konfliktuose Ukrainoje ir Sirijoje.
Rusijos kariuomenė sakė, kad „Vostok 2018“ savo mastu prilygs „Zapad 81“ – didžiausioms kada nors Sovietų Sąjungos surengtoms karinėms pratyboms, kuriose dalyvavo 100–150 tūkst Varšuvos sutarties šalių karių.
Tačiau gynybos ministras Sergejus Šoigu nurodė, kad šie manevrai bus netgi didesni: juose dalyvaus 300 tūkst. karių, 36 tūkst. karinių mašinų, tūkstantis lėktuvų ir 80 karo laivų.
„Įsivaizduokite 36 tūkst. karinės technikos vienetų, judančius vienu metu: tankų, šarvuotųjų transporterių, pėstininkų kovos mašinų Ir visa tai, žinoma, vyks kovinei aplinkai kiek įmanoma artimesnėmis sąlygomis“, – sakė S. Šoigu.
Naujausia technika
Rusijos kariuomenė per pratybas naudos savo naujausią ginkluotę: branduolinius užtaisus galinčias nešti balistines raketas „Iskander“, tankus T-80 ir T-90, taip pat naikintuvus Su-34 ir Su-35.
Jūriniuose manevruose dalyvaus kelios fregatos, apginkluotos sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, naudotomis atakuoti taikiniams Sirijoje.
NATO sakė, kad „Vostok 2018“ pratybos „demonstruoja Rusijos susitelkimą į didelio masto konflikto manevrus“.
„Tai atitinka modelį, mūsų stebėtą jau kurį laiką – kategoriškesnės Rusijos, reikšmingai didinančios savo gynybos biudžetą ir karinį buvimą“, – rugpjūčio pabaigoje sakė Alkanso atstovas Dylanas White'as (Dilanas Vaitas).
Praeitą mėnesį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos „gebėjimas apsiginti esant dabartinei tarptautinei padėčiai, kuri dažnai yra agresyvi ir nedraugiška mūsų šaliai, yra pateisinamas, būtinas ir neturintis alternatyvų“.
Rusijos ir Vakarų šalių santykiai smarkiai pablogėjo 2014 metais, Maskvai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir įsiplieskus separatistiniam konfliktui Rytų Ukrainoje.
Kremlius taip pat kaltino NATO tęsiant plėtrą vakarų kryptimi ir didinant grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui.
Pastaraisiais metais Maskva pradėjo rengti daugiau didelio masto karinių pratybų Kaukaze, Baltijos jūros regione ir Arktyje.
Ankstesnės Rusijos rytiniame regione surengtos pratybos – „Vostok 2014“ – buvo beveik perpus mažesnės, jose dalyvavo 155 tūkst. karių.
Praeitais metais Rusijoje ir Baltarusijoje vykusiose bendrose karinėse pratybose „Zapad 2017“ („Vakarai 2017“) oficialiai dalyvavo 12,7 tūkst. karių, bet Ukraina ir Baltijos šalys sako, kad šių manevrų mastas buvo daug didesnis.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
