Nors nuo 2015 m. spalio nelegalių ES sienos kirtimo atvejų sumažėjo 95 proc., tačiau problema neišnyko. Žmonių kontrabandininkai ieško naujų kelių į Europą, kyla vidinės įtampos ES šalyse ir pavojus Šengeno erdvei.
Todėl geresnė ES išorės sienų apsauga tampa kertiniu ES migracijos politikos elementu. Lietuva pateikė pasiūlymą sukurti bendrą ES išorės sienų kontrolės standartą, kuris užtikrintų, kad Bendrijos sausumos ir jūros sienų apsaugoje neliktų spragų. Bus stiprinama ES pasienio apsaugos agentūros „FRONTEX“ veikla – joje jau dalyvauja Lietuvos ekspertai. Gerokai daugiau resursų migracijai suvaldyti ir sienų apsaugai numatoma skirti ir naujame 7-erių metų ES biudžete – per 30 mlrd. Eurų.
Vadovai sutarė didinti finansinę paramą migrantų kilmės ir tranzito šalims – Turkijai, Afrikos valstybėms. Numatoma skirti 500 mln. eurų ES skubios pagalbos Afrikai fondui, papildomai finansuoti ES ir Turkijos migracijos susitarimo įgyvendinimą. Prie to prisidės ir Lietuva, nes padėti žmonėms arčiau jų namų geriau, nei laukti kol jie nelegaliai pateks į Europą. Taip pat sutarta aktyviau bendradarbiauti su Libija ir kitomis Šiaurės Afrikos šalimis kovoje su žmonių kontrabandininkais.
EVT sutarta, jog ES šalys galės savanoriškai steigti migrantų centrus, kuriuose būtų priglaudžiami jūroje išgelbėti žmones. Tokie centrai padėtų efektyviau atsižvelgti į prieglobsčio prašymus, o nelegalius migrantus greičiau grąžinti namo. Panašūs centrai galės būti steigiami ir trečiosiose šalyse. Tai padėtų sumažinti paskatas migrantams rizikuoti savo gyvybe leidžiantis į pavojingą kelione jūra ir išardyti nelegalias žmonių gabenimo schemas.
Lietuva yra pasirengusi pasirašyti dvišalę sutartį su Vokietija ir padėti šiai šaliai spręsti antrinės migracijos problemas – kuomet kitose ES šalyse prieglobstį gavę pabėgėliai nelegaliai vyksta į Vokietiją. Lietuva laikosi visų savo įsipareigojimų ir jau priima atgal pabėgėlius, todėl esame pasiruošę spartinti susigrąžinimui reikalingas procedūras.
Lrp.lt
