Sekmadienį įvykę rinkimai atnešė triumfą R. T. Erdoganui, pastaruosius pusantro dešimtmečio dominuojančiam Turkijos politikoje. Rinkimų komisija paskelbė, kad jis laimėjo per pirmąjį turą, o jo valdančiosios partijos vadovaujamas aljansas užsitikrino daugumą parlamente.
Po pergalės didesne persvara negu prognozavo daugelio analitikų R. T. Erdoganas nedelsdamas pažadėjo „skubiai“ imtis diegti naująją prezidentinę sistemą, už kurią buvo nubalsuota 2017-ųjų balandį vykusiame referendume, bet oponentai baiminasi, kad tai valstybės vadovui suteiks autokratines galias.
64 metų prezidentas paskelbė savo pergalę Stambule ir vėliau grįžo į Ankarą, kur 3 val. ryto pasakė triumfo kalbą dešimtims tūkstančių savo šalininkų iš savosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) būstinės balkono.
„Turkija davė demokratijos pamoką visam pasauliui“, – pridūrė jis, atkreipęs dėmesį, kad rinkėjų aktyvumas buvo 88 procentai.
Antras likęs R. T. Erdogano pagrindinis varžovas Muharremas Ince (Mucharemas Indžė) vėliau pirmadienį paskelbė pripažįstantis balsavimo rezultatus.
„Priimu šiuos rinkimų rezultatus“, – sakė Respublikonų liaudies partijos (CHP) kandidatas, per kampaniją metęs R. T. Erdoganui svarų iššūkį.
Jis paragino prezidentą būti visų turkų lyderiu ir pareiškė, kad R. T. Erdoganas turėtų „atstovauti 80-iai milijonų“.
CHP skundėsi dėl rinkimų rezultatų skelbimo tvarkos. Partija kaltino valstybinę Anatolijos naujienų agentūrą pernelyg anksti pradėjus skelbti R. T. Erdoganui palankius rezultatus, esą siekiant sudaryti įspūdį, kad pergalė buvo iškovota lengvai.
„Pergalė per pirmąjį ratą“, – skelbė dienraštis „Hurriyet“. Tačiau opozicijai palankus laikraštis „BirGun“ pasirinko kitokią antraštę – „Nesąžiningi rinkimai“ – ir pridūrė, kad rezultatų skelbimo tvarka sukėlė „abejonių“.
Dviguba pergalė
Kaip rodo Anatolijos naujienų agentūros vėliausi rezultatai, R. T. Erdoganas prezidento rinkimus laimėjo surinkęs 52,5 proc., o M. Ince gavo 30,7 proc. balsų. Planuojama, kad Aukščiausioji rinkimų taryba (YSK) galutinius rezultatus paskelbs vėliau šią savaitę, bet jos pirmininkas Sadi Guvenas (Sadis Giuvenas) jau įvardijo R. T. Erdoganą nugalėtoju.
Jeigu šie rezultatai bus patvirtinti, jie rodo, kad R. T. Erdoganas, vis dar tvirtai remiamas daugelyje Anatolijos pusiasalio vietų, netgi pagerino savo pozicijas, palyginus su 2014 metų prezidento rinkimais, kai jis surinko 51,8 proc. balsų.
Prokurdiškos Liaudies demokratinės partijos (HDP) kandidatas Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas) liko trečias, surinkęs 8,4 proc. balsų. Savo rinkimų kampanijai turėjo vadovauti per socialinę žiniasklaidą iš kalėjimo, kur nuo 2016 metų lapkričio laukia teismo dėl kaltinimų, susijusių su terorizmu.
Nacionalistinių pažiūrų politikei Meral Aksener (Meral Akšener), kuriai buvo prognozuotas proveržis įkūrus naują partiją „Iyi“ („Gerai“), rinkimų naktis buvo nuvilianti: ji liko ketvita, gavusi 7,3 proc. balsų.
Turkijoje pirmąkart prezidento ir parlamento rinkimai vyko tą pačią dieną. R. T. Erdoganas sugebėjo išsaugoti daugumą parlamente kartu su savo sąjungininkais iš dešiniosios Nacionalistinio judėjimo partijos (MHP).
600 vietų parlamente AKP gaus 293 mandatų, bet MHP pasirodžius geriau nei tikėtasi ir užsitikrinus 50 vietų jų aljansas turės aiškią daugumą, rodo Anatolijos naujienų agentūros paskelbti rezultatai.
Gerų naujienų sulaukė ir HDP, lengvai įveikusi 10 proc. balsų slenkstį ir gavusi 67 vietas. Šie rezultatai išprovokavo audringas linksmybes šios partijos tvirtovėje Dijarbakyre kurdiškajame Turkijos pietryčių regione.
Sąjungininkų sveikinimai
R. T. Erdoganas sulaukė sveikinimų iš Turkijos partnerių islamo pasaulyje ir sąjungininkų, kurių ryšiai su Vakarais yra pašliję. Tarp jų buvo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pagyręs Turkijos lyderio „didelį politinį autoritetą“.
Tarp pasveikinusiųjų buvo Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis), Venesuelos vadovas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) ir Sudano prezidentas Omaras al Bashiras (Omaras Baširas).
Tačiau didžiosios Europos Sąjungos valstybės ir Jungtinės Valstijos kol kas tylėjo.
ES ir JAV atidžiai stebėjo šiuos rinkimus, o Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) vėliau pirmadienį turėtų paskelbti išvadas dėl balsavimo eigos.
R. T. transformavo Turkiją, 2003–2014 metais dirbdamas premjero, o vėliau – prezidento poste. Jis leido islamui susigrąžinti svarbesnį vaidmenį viešajame gyvenime ir smarkiai sustiprino šalies pozicijas tarptautinėje arenoje.
Tačiau kritikai kaltina jį vadovaujant geležiniu kumščiu, ypač po 2016 metų liepą mėginto įvykdyti karinio perversmo, paskatinusio vyriausybę įvesti nepaprastąją padėtį ir suimti dešimtis tūkstančių žmonių.
Dabar jis galės vadovauti dar penkerius metus. Nors Turkijos prezidentui leidžiama dirbti tik dvi kadencijas iš eilės, pagal naująją konstituciją ši R. T. Erdoganui bus pirmoji, dar jis potencialiai gali likti valdžioje iki 2028 metų.
Vis dėlto šie rezultatai nuramino investuotojus, bijojusius galimo ilgalaikio netikrumo laikotarpio, jeigu būtų prireikę rinkimų antrojo turo.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
