Tą pačią dieną vyks ir prezidento, ir parlamento rinkimai. Iš pradžių balsavimas turėjo vykti 2019-ųjų lapkričio 3 dieną.
Netikėtas sprendimas
R. T. Erdoganas, nesyk yra sakęs, jog rinkimų data nesikeis.
Tuo tarpu MHP pirmininkas D. Bahceli antradienį pareiškė, kad 2019 metų lapkritį turinčius įvykti parlamento ir prezidento rinkimus, reikėtų paankstinti daugiau nei metais ir surengti juos šių metų rugpjūčio 26 dieną.
Tačiau R. T. Erdoganas paskelbė, kad pirmalaikiai rinkimai įvyks dar anksčiau nei pasiūlė D. Bahceli. Dėl to rinkimų kampanija bus įtempta ir skubota, opozicijos partijoms siekiant mesti iššūkį Turkijos vadovui.
Turkija šiuo metu pereina nuo parlamentinės sistemos prie prezidentinio valdymo, suteikiančio valstybės vadovui daugiau galių. Ši nedidele balsų dauguma priimta reforma buvo patvirtinta pernai vykusiu referendumu, o pokyčiai įsigalios nuo kitų rinkimų.
D. Bahceli pareiškė, kad „ir toliau to vilkinti neverta“ bei apkaltino neįvardytas grupes bandymais sukelti chaosą Turkijoje.
Nuo 2016 metų, kai šalį sukrėtė nepavykęs perversmas, R. T. Erdoganas tebegriežtina politinės sistemos kontrolę, tačiau norėdamas užsitikrinti dar vieną kadenciją prezidento poste per pirmąjį rinkimų turą, jam tektų surinkti bent 51 proc. balsų.
Anksčiau šiais metais jo valdančioji konservatyvioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP), turinti polinkį į islamizmą, po rinkimų sudarė aljansą su D. Bahceli vadovaujama MHP.
Raginimų surengti pirmalaikius rinkimus pasigirdo šalyje tvyrant nacionalistinėms nuotaikos dėl sėkmingos Turkijos kariuomenės operacijos, per kurią iš Sirijos šiaurinio anklavo buvo išvarytos vietos kurdų pajėgos.
Ankara vadina Sirijos kurdų kovotojus teroristais dėl jų sąsajų su uždrausta kurdų sukilėlių grupe, kovojančia Turkijos teritorijoje.
Trečiadienį Turkijos parlamentas taip pat turi apsispręsti, ar pratęsti nepaprastąją padėtį valstybėje, paskelbtą 2016 metų liepą po nepavykusio perversmo.
Prognozuojama, kad parlamentarai septintą kartą iš eilės suteiks vyriausybei ypatingų įgaliojimų, nepaisant raginimų šalyje ir už jos ribų to nedaryti.
Anot Europos Sąjungos, prie kurios siekia prisijungti Turkija, šalyje lėtėja pažanga derinant įstatymus su ES normomis. Bendrija paragino Ankarą atšaukti nepaprastąją padėtį.
Praėjusį mėnesį Jungtinės Tautos savo ataskaitoje priėjo išvadą, kad dėl nepaprastosios padėties Turkijoje padaugėjo žmogaus teisių pažeidimų, tokių taip savavališki sulaikymai ir atleidimai iš darbo, kankinimas ir nežmoniškas elgesys.
Pagrindinės Turkijos opozicinės partijos kaltina vyriausybę, kad ši piktnaudžiaudama ypatingais įgaliojimais ardo demokratiją ir areštuoja valdžios kritikų.
Opozicijos šalininkai šią savaitę surengė sėdimųjų streikų visoje Turkijoje ir pareikalavo panaikinti nepaprastąją padėtį.
Vyriausybė savo ruožtu paprašė ją pratęsti ir teigė, kad JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) judėjimas, kurį Ankara kaltina surengus nepavykusį perversmą, tebekelia grėsmę šalies saugumui. Pats F. Gulenas neigia prisidėjęs prie mėginimo nuversti prezidentą.
Turkijos valdžia taip pat atkreipė dėmesį į besitęsiančią kova su kurdų sukilėliais ir kitomis grupuotėmis.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
