Rinkimų apylinkės darbą pradėjo 8 val. (7 val. Lietuvos laiku) ir dirbs iki 19 val. (18 val. Lietuvos laiku).
Teisę atiduoti savo balsą Azerbaidžano vadovo rinkimuose turi apie 5,3 mln. žmonių.
Azerbaidžane nėra nustatytas minimalus balsavusių rinkėjų skaičius, kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais.
Azerbaidžano centrinė rinkimų komisija stebėti rinkimų akreditavo 890 tarptautinių stebėtojų, 60 organizacijų, 58 175 vietos stebėtojus.
Balsavusių rinkėjų apklausas vykdys keturios organizacijos.
Įprasta tvarka prezidento rinkimai Azerbaidžane turėjo vykti spalio 17 dieną, bet prezidentas I. Aliyevas vasario 5 dieną pasirašė įsaką balandžio 11 dieną surengti pirmalaikius valstybės vadovo rinkimus.
Prezidento posto siekia: valdančiajai partijai „Naujasis Azerbaidžanas“ („Yeni Azerbaycan“) atstovaujantis I. Aliyevas, savarankiškai savo kandidatūrą iškėlęs Zahidas Orucas (Zachidas Orudžas), socialdemokratas Arazas Elizade (Arazas Alizadė), Azerbaidžano vieningojo liaudies fronto kandidatas Qudretas Hesenquliyevas (Gudretas Hasagulijevas), partijos „Nacionalinio atgimimo judėjimas“ kandidatas Ferecas Quliyevas (Faradžas Gulijevas), Lygybės partijos (Musavat) iškeltas Hafizas Haciyevas (Chafiza Chadžijevas), Alternatyvaus liaudies fronto kandidatas Razi Nurullayevas (Razis Nurulajevas) ir Serdaras Celaloglu (Sardaras Džalalohlu) iš Azerbaidžano demokratų partijos.
I. Aliyevas Azerbaidžanui vadovauja nuo 2003 metų. 2008-aisiais ir 2013-aisiais metais jis buvo perrinktas į prezidento postą.
Pagrindinės opozicinės Azerbaidžano partijos boikotuoja pirmalaikius prezidento rinkimus. Jos tvirtina, kad šalyje nėra sąlygų surengti demokratinį balsavimą, ir kaltina valdžią pasirengimu klastoti rezultatus.
Opozicija pasmerkė netikėtą ir nepaaiškintą I. Aliyevo sprendimą surengti rinkimus pusmečiu anksčiau nei planuota ir teigė, kad taip buvo siekiama sutrumpinti kampanijos periodą ir trukdyti opozicijos pastangoms užkirsti kelią balsų klastojimui.