Rinkimų apylinkės buvo atidarytos maždaug 6 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 19 valandos. Teisę balsuoti turi maždaug 7,9 mln. vengrų.

Preliminarių rezultatų tikimasi valanda ar dvi po rinkimų apylinkių uždarymo. Bendresnės tendencijos pamažu turėtų aiškėti vėliau.

Kaip rodė vėliausios apklausos, V. Orbano dešiniojo sparno partija „Fidesz“ 20-30 procentinių punktų lenkė savo artimiausią varžovę, Gaboro Vonos vadovaujamą ultradešiniąją partiją „Jobbik“, pastaruoju metu krypusią centro link, kuri savo ruožtu keliais procentiniais punktais lenkė centro kairės socialistus, vadovaujamus jų kandidato į premjerus Gergely Karacsony (Gergejo Karačonio).

Į valdžią atėjusios „Fidesz“ parengta rinkimų sistema, pagal kurią dauguma deputatų išrenkami vienmandatėse, suteikia valdantiesiems pranašumą prieš susiskaldžiusias opozicijos partijas.

Tačiau per neseniai vykusius papildomus mero rinkimus „Fidesz“ patyrė sukrečiantį pralaimėjimą, opozicijai vieningai parėmus vieną kandidatą, o rinkėjams pademonstravus netikėtai didelį aktyvumą.

Pasak analitikų, jeigu per visuotinius rinkimus aktyvumas būtų didesnis kaip 70 proc., „Fidesz“ turimai daugumai gali iškilti pavojus. Opozicijos rinkėjai anksčiau būdavo laikomi mažiau aktyviais už „Fidesz“ rinkėjus.

Nors „Fidesz“ pergale mažai kas abejoja, analitikai sako, kad partijos lūkesčiai trečiąkart iš eilės įgyti dviejų trečdalių daugumą 199 vietų parlamente gali neišsipildyti. Ši „superdaugumą“ leisdavo valdantiesiems įveikti pasipriešinimą ir prastumti prieštaringai vertinamus įstatymus.

Per praėjusius parlamento rinkimus 2014 metais balsavo beveik 62 proc. rinkėjų.

Vengrijos rinkimai bus atidžiai stebimi ir dėl galimų platesnių atgarsių Europoje.

V. Orbanas konfliktavo su ES institucijomis dėl savo veiksmų varžyti pilietinę visuomenę ir liepsningos antiimigracinės retorikos, bet įgijo gerbėjų tarp ultranacionalistų Europoje ir kitur.