1988 metais išleista jo knyga „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time) tapo pasauliniu bestseleriu, įtvirtinusiu S. Hawkingo super žvaigždės statusą.

S. Hawkingo genialumas ir sąmojis užtikrino jam daugybę gerbėjų ne tik astrofizikos pasaulyje.

Jis mirė ankstyvosiomis trečiadienio valandomis savo namuose universitetiniame Kembridžo mieste Anglijoje.

„Esame giliai nuliūdę, kad mūsų mylimas tėvas šiandien mirė“, – sakoma profesoriaus S. Hawkingo vaikų Lucy (Liusi), Roberto ir Timo pranešime, paskelbtame Didžiosios Britanijos naujienų agentūros „Press Association“.

„Jis buvo didis mokslininkas ir nepaprastas žmogus, kurio darbai ir palikimas gyvuos daugelį metų“, – pridūrė jie.

1964-aisiais, kai S. Hawkingui tebuvo 22 metai, jam buvo diagnozuota sunki motorinių neuronų liga, prikausčiusi jį prie neįgaliųjų vežimėlio. gydytojai prognozavo, kad S. Hawkingas gyvens tik kelerius metus, bet jis atsilaikė gerokai ilgiau.

„Jo drąsa ir atkaklumas bei ypatingi gabumai ir humoro jausmas įkvėpdavo žmones visame pasaulyje“, – sakė jo šeimos nariai.

„Kartą jis pasakė: „Visata būtų nekokia, jei joje negyventų žmonės, kuriuos myli“. Amžinai jo ilgėsimės“, – teigė S. Hawkingo artimieji.

Jis gimė 1942 metų sausio 8-ąją, praėjus lygiai 300 metų po šiuolaikinio mokslo tėvo Galileo Galilei (Galilėjo Galilėjaus) mirties, ir visada tikėjo, kad mokslas yra jo pašaukimas.

Tačiau likimas S. Hawkingui nebuvo gailestingas.

Didžiąją gyvenimo dalį jis praleido neįgaliojo vežimėlyje, paralyžiuotas besivystančios amiotrofinės lateralinės sklerozės (ALS), pažeidžiančios valingus judesius valdančius nervus.

Vis dėlto jis sugebėjo priešintis šios ligos niokojantiems padariniams, kai buvo visiškai paralyžiuotas ir galėjo bendrauti tik naudodamasis kompiuteriniu kalbos sintezatoriumi.

„Manęs gana dažnai klausia: „Kaip jaučiatės sirgdamas ALS?“ – kartą rašė jis. – Atsakymas – jaučiu nedaug.“

„Stengiuosi gyventi įprastą gyvenimą, kiek tai įmanoma, ir negalvoti apie savo būklę arba gailėtis dalykų, kurių dėl jos negaliu daryti, o jų nėra labai daug“, – pridūrė mokslininkas.

Tačiau Stephenas Williamas Hawkingas (Stivenas Viljamas Hokingas) toli gražu nebuvo įprastas žmogus.

Vis blogiau veikiančiame kūne gyvavo aštrus protas, besižavintis Visatos prigimtimi, kėlęs klausimus, kaip ji susiformavo ir kokia galėtų būti jos pabaiga.

„Mano tikslas paprastas: visiškai suprasti Visatą, kodėl ji yra, kokia yra, ir kodėl ji apskritai egzistuoja“, – kartą pasakė S. Hawkingas.

Dauguma jo darbų buvo susiję su pastangomis suderinti reliatyvumą – erdvės ir laiko prigimtį – su kvantine teorija, aiškinančia, kaip veikia smulkiausios Visatos dalelės, ir tokiu būdu išsiaiškinti, kaip susikūrė mūsų Visata ir kokie dėsniai ją valdo.