Kalnui pradėjus spjaudyti dūmus ir pelenus, evakavosi jau daugiau kaip 40 tūkst. žmonių. Mokslininkai perspėja, kad gali įvykti sprogstamasis išsiveržimas, o pareigūnai perspėjo gyventojus likti atsargius.
Antradienį paryčiais Majonas iššovė 5 km aukščio pelenų stulpą. Kai kuriose teritorijose dėl pelenų ir lapilių – stambesnių vulkaninių dalelių – lietaus dieną buvo tamsu kaip naktį, sakė vulkanologai ir vietos pareigūnai.
„Žmonės išsigandę. Vaikai nesuprato, kas dedasi – staiga užtemo ir nebesimatė, kas šalia tavęs“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo Albajaus provincijos atstovas Danny Garcia (Denis Garsija).
Ugnikalnio viršūnę gaubė tankūs garų, dūmų ir pelenų debesys, o iš kraterio lekiančios įkaitusios uolienos kūrė įspūdingą reginį.
„Sprogimas atrodo panašus į kalafiorą arba aštuonkojį“, – AFP sakė Majoną tyrinėjantis Filipinų vulkanologijos ir seismologijos instituto (Phivolcs) vulkanologas Edas Laguerta (Edas Lagerta).
„Karšti pelenai leidžiasi žemyn, o kadangi ugnikalnis yra kūgio pavidalo, šis piroklastinis srautas atrodo tarsi čiuptuvai“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje kalno šlaitais besiritančius karštos lavos purslų, pelenų ir vulkaninių dujų debesis.
Beveik tobulo kūgio pavidalo Majonas yra maždaug už 330 km į pietryčius nuo Manilos. Jis laikomas neramiausiu iš 22 veikiančių ugnikalnių Filipinuose.
Vulkanologai pirmadienį perspėjo, kad artimiausiomis dienomis gali įvykti pavojingas išsiveržimas. Majonas pradėjo grumėti prieš dvi savaites, o vėliau ant aplinkinių gyvenviečių pasipylė pelenai.
Pareigūnai nurodė žmonėms palikti pavojingą zoną aštuonių kilometrų spinduliu aplink kraterį. Antradienį Albajaus provincijoje, kur yra šis ugnikalnis, buvo uždarytos mokyklos ir verslo įstaigos.
Civilinės aviacijos tarnybos uždarė oro uostus Legaspio ir Nagos miestuose, taip pat kaimyninėje Masbatės saloje. Lengviesiems orlaiviams uždrausta skraidyti arti ugnikalnio.
Taip pat buvo uždaryti kai kurie plentai, o dėl pelenų lietaus kai kuriose vietose vairuoti tapo nebeįmanoma, nurodė provincijos vyriausybė.
Regiono pareigūnai stebi oro kokybę ir pataria žmonėms dėvėti kaukes ir apsauginius akinius arba likti namuose, kad neprisikvėpuotų sieros dvideginio.
Vulkanologai savo ruožtu ragino gyventojus vykdyti tarnybų nurodymus ir miesteliuose, kurių pelenai dar nepasiekė.
„Ne visi miestai bus paveikti tuo pačiu metu, todėl žmonės negali per daug nusiraminti“, – perspėjo E. Laguerta.
Istoriniai duomenys rodo buvus 51 ankstesnį Majono išsiveržimą; vėliausias jų įvyko 2014-aisiais. 1814 metais ugnikalnis palaidojo Kagsavos miestelį; tąsyk žuvo per tūkstantį žmonių.
2013 metais iš šio ugnikalnio išsiveržęs pelenų debesis pražudė penkis žmones, užkopusius prie viršūnės, nors buvo paskelbta perspėjimų.
Filipinai priklauso Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“, pasižyminčiam dideliu vulkaniniu ir seisminiu aktyvumu. Šalyje yra 22 veikiantys ugnikalniai.
Galingiausias pastarųjų dešimtmečių išsiveržimas Filipinuose įvyko 1991-aisiais – tąsyk nubudęs Pinatubo ugnikalnis, esantis maždaug už 100 km į pietvakarius nuo Manilos, pražudė daugiau kaip 800 žmonių.