Naujosios sutarties detalės „vis dar baigiamos rengti“, nurodė Eliziejaus rūmai. Pranešama, kad naujame susitarime bus numatyta priemonių, taikytinų nelydimiems nepilnamečiams, be to Britanija „svariai“ prisidės finansiškai.
2004-ųjų vasarį įsigaliojusi sutartis numato bendrą Prancūzijos ir Šengeno zonai nepriklausančios Britanijos uostų kontrolę, kuria buvo siekiama atgrasinti į šią šalį plūstančius nelegalius migrantus.
Kiek vėliau Britanija įsipareigojo finansuoti kai kurias kontrolės ir saugumo operacijas Prancūzijos šiaurėje esančiame Kalė uoste, iš kurio Lamanšo sąsiauriu nesunkiai pasiekiamas pietinis Anglijos uostas Doveris.
Kalė klausimas visuomet buvo opi Londono ir Paryžiaus santykių problema. E. Macronas savo pirmojo vizito Londone išvakarėse paragino aktyviau bendradarbiauti užtikrinant pasienio apsaugą.
Rekordinis prieglobsčio prašymų skaičius
Prancūzijos šiaurinėje pakrantėje netoli Kalė veikusioje nelegalioje stovykloje, pramintoje „Džiunglėmis“, ilgą laiką būdavo tūkstančiai migrantų, mėgindavusių įsibrauti į sunkvežimius ir traukinius, važiuojančius į Britaniją per Lamanšo tunelį. 2016-ųjų lapkritį ta liūdnai pagarsėjusi migrantų stovykla buvo uždaryta ir nugriauta.
Vis dėlto toje vietovėje tebėra šimtai migrantų, kurie glaudžiasi nelegaliose stovyklose, tikėdamiesi patekti į Britaniją. Pareigūnai reguliariai rengia migrantų, tarp kurių gausu afganų ir afrikiečių, iškeldinimo operacijas.
Prancūzų pareigūnai tvirtina, kad Le Tuke susitarimas pagilino Europos migrantų krizę, ir dėl to šiaurės Prancūzijoje susitelkė migrantų srautas. Tie žmonės mano, kad Britanijoje bus lengviau gauti prieglobstį ir leidimus dirbti.
Prancūzijos žmogaus teisių komisija 2015-aisiais sakė, kad minėtas susitarimas šią šalį pavertė Britanijos imigracijos politikos „policijos poskyriu“.
E. Macronas per savo prezidentinę kampaniją žadėjo, kad iš naujo susitars su Britanija dėl Le Tuke sutarties sąlygų. Antradienį Prancūzijos vidaus reikalų ministras Gerardas Collombas (Žeraras Kolomas) užsiminė, kad Paryžius prašys Londono priimti daugiau migrantų iš šiaurės Prancūzijos ir padidinti finansavimą.
„Jie suinteresuoti, kad viskas pavyktų gerai“, – sakė G. Collombas.
Lapkritį prancūzų vidaus reikalų ministras sakė, kad jo šalyje yra apie 300 tūkst. dokumentų neturinčių migrantų; pareigūnai pernai užregistravo rekordinį kiekį – 100 tūkstančių – prieglobsčio prašymų.