Kartu su prieštaringai vertinamu gynybos ministru Antoni Macierewicziumi (Antoniu Macerevičiumi) ir užsienio reikalų ministru Witoldu Waszczykowskiu (Vitoldu Vaščykovskiu) darbo neteko aplinkos apsaugos ministras Janas Szyszko (Janas Šyško) ir dar pora ministerijų vadovų.
Vidaus reikalų ministras Mariuszas Blaszczakas (Mariušas Blaščakas) perėmė gynybos ministro portfelį, o užsienio reikalų viceminstrui Jacekui Czaputowicziui (Jacekui Čaputovičiui) atiteko diplomatijos vadovo postas. Naujuoju aplinkos apsaugos ministru paskirtas Henrykas Kowalczykas (Henrykas Kovalčykas).
Taip pat pakeisti sveikatos bei skaitmeninimo ministrai.
"Nenorime būti dogmatiška, doktrinieriška arba ekstremistinė vyriausybė; norime būti tokia vyriausybė, kuri suartina ekonomiką ir visuomenę, taip pat (suartina) europietiškas ir pasaulines dimensijas bei vietinį lygmenį", - sakė prieš mėnesį darbą pradėjęs naujasis vyriausybės vadovas, sveikindamas savo naująjį ministrų kabinetą.
Vėliau antradienį premjeras turėtų skristi į Briuselį derybų su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu- Klodu Junkeriu) dėl precedento neturinčios ES pradėtos drausminės procedūros prieš Varšuvą dėl prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų, kurios, pasak Briuselio, kelia grėsmę įstatymo viršenybės principui šalyje.
Praėjusį mėnesį Europos Komisija inicijavo Bendrijos sutarties 7-ąjį straipsnį dėl Varšuvos veiksmų, kuriuos traktuoja kaip "sisteminę grėsmę" šalies teismų sistemos nepriklausomybei.
Ši procedūra galiausiai galėtų nulemti, kad Lenkija praras savo balsavimo teises bloke.
Anksčiau dar nė karto neinicijuotas ES sutarties 7-asis straipsnis numato vadinamąjį "branduolinį variantą", kai gali būti įšaldytos valstybės narės balsavimo teisės. Tačiau tai gali būti padaryta tik po ilgos ir sudėtingos procedūros.
Praėjus kelioms valandoms nuo paskelbimo apie procedūros pradžią, Lenkijos prezidentas pasirašė teismų reformos įstatymą ir apkaltino Bendriją "melavimu" apie vykdomas reformas.
Šiame įvykių fone išryškėja auganti įtampa tarp rytinių ir vakarinių Europos Sąjungos valstybių, kai tokios buvusios sovietinio bloko valstybės kaip Lenkija ir Vengrija atsisako laikytis kai kurių Briuselio nuostatų, ypač teismų ir žiniasklaidos nepriklausomybės bei imigracijos klausimais.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
