Suskaičiavus 99,9 proc. balsų paaiškėjo, kad rekordiškai aktyviai rinkimuose dalyvavę žmonės labiausiai palaikė nuverstus Katalonijos lyderius, siekiančius regiono nepriklausomybės. Nemažai jų rinkimų kampaniją teko vykdyti iš užsienio ar net iš kalėjimo.

Vis dėlto neblogai rinkimuose pasirodė ir Katalonijos nepriklausomybei nepritarianti partija „Ciudadanos“, gavusi 37 mandatus 135 vietų parlamente. Toks rezultatas pademonstravo, kad katalonų visuomenė regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos klausimu yra smarkiai susiskaldžiusi.

„Keistas jausmas. Laimėjome daugumą vietų, bet pralaimėjome balsų atžvilgiu“, – paskelbus rezultatus naujienų agentūrai AFP sakė 26 metų gydytojas Franas Roblesas, separatistų šalininkas.

„Tai gerai atspindi tikrovę, kad Katalonija yra politiškai susiskaldžiusi“, – pridūrė jis.

Trys separatistų stovyklos partijos Katalonijai vadovaus turėdamos 70 mandatų daugumą, bet turės dviem deputatais mažiau nei po ankstesnių rinkimų.

Vis dėlto išlieka tikimybė, kad šioms partijoms nepavyks susitarti artimiausiais mėnesiais dirbti drauge.

Tiek palaikantiems nepriklausomybės idėją, tiek jai nepritariantiems katalonams rinkimų diena tapo tiesos akimirka po ištisas savaites tvyrojusios įtampos ir protestų, nematytų nuo demokratijos atkūrimo 1975-aisiais, kai mirė diktatorius Francisco Franco (Fransiskas Frankas).

„Tai yra rezultatas, kurio niekas negali užginčyti“, – pareiškė separatistų pergalės nudžiugintas buvęs Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemontas (Karlesas Pudždemonas), šiuo metu pasitraukęs į Belgiją.

„Ispanijos valstybė buvo sutriuškinta. (Premjeras Mariano) Rajoy (Marianas Rachojus) ir jo sąjungininkai pralaimėjo“, – sakė jis reporteriams.

Rajoy sutriuškinimas

Ispanijos centrinė vyriausybė sušaukė pirmalaikius regiono valdžios rinkimus Katalonijoje po beprecedenčio žingsnio atimti iš šio turtingo regiono autonomiją. Taip Madridas sureagavo į Katalonijos parlamento spalio 27 dienos sprendimą paskelbti nepriklausomybę, sukrėtusį visą Europą, dar neatsigavusią nuo „Brexit“.

Pavojuje atsidūrė regiono ekonomika: smarkiai nukentėjo turizmo sektorius, o daugiau kaip 3 100 kompanijų, įskaitant didžiausius bankus, komunalinių paslaugų teikėjus ir draudikus, po referendumo jau iškėlė savo centrines būstines iš Katalonijos.

Katalonija nepriklausomybę paskelbė praėjus kelioms savaitėms nuo spalio 1-osios referendumo, aptemdyto policijos smurto.

M. Rajoy ir jo konservatyvių pažiūrų vyriausybė bandė susidoroti su katalonų nepriklausomybės judėjimu, kol šis neįgijo pagreičio, todėl paleido regiono parlamentą ir atstatydino ministrų kabinetą.

Be to, kai kuriems nuverstiems lyderiams buvo pateikti kaltinimai antivyriausybine veikla, maišto kurstymu ir valstybės lėšų švaistymu.

Į Belgiją pabėgęs C. Puigdemont'as bandė ten suburti tarptautinę paramą katalonų separatistams, tačiau į Ispaniją jis dar negrįžta, nes būtų ten suimtas.

Jo sąrašas „Junts per Catalunya“ („Kartu už Kataloniją“) ketvirtadienio rinkimuose pasirodė geriausiai iš trijų separatistinių partijų. Šis rezultatas buvo nemažas sukrėtimas M. Rajoy vyriausybei.