A. Plenkovičius pakartojo, kad Kroatija nesutinka su teismo sprendimu, bet taip pat siūlė būti lankstesniems ir bandyti derybomis spręsti šį ginčą, kuris tebesitęsia nuo Jugoslavijos subyrėjimo laikų.
Tačiau M. Ceraras sako, kad bendras tarptautinio teismo sprendimo įgyvendinimas yra vienintelis šio ginčo sprendinys ir Slovėnija toliau sieks jo įgyvendinimo.
Teritorija, dėl kurios kilo ginčas, yra rami įlanka šiaurinėje Adrijos jūros dalyje, prie kurios yra viduramžių architektūra garsėjantis Slovėnijos Pirano uostamiestis.
Tačiau šia įlanka Slovėnija turi dalintis su Kroatija. Abi šalys nesutaria, kurioje vietoje turi būti pažymėta jūrinė siena, ir šis ginčas tęsiasi nuo pat jų atsiskyrimo nuo Jugoslavijos 1991 metais.
2009 metais, tarpininkaujant ES, Slovėnija ir Kroatija susitarė leisti Nuolatiniam arbitražo teismui išspręsti jų ginčą dėl 13 kvadratinių kilometrų daugiausiai negyvenamos teritorijos ir Pirano įlankos.
Vos 46 kilometrų pakrantės turinti Slovėnija tikina, kad jai labai svarbu turėti susisiekimą su tarptautiniais vandenimis, o Kroatija, kurios pakrantė driekiasi 1,7 tūkst. kilometrų, reikalauja, kad demarkacijos linija eitų per patį įlankos vidurį.