Po rinkimų daugumą britų parlamente praradusi ir didelį spaudimą patirianti T.May Europos Vadovų Tarybos susitikime pareiškė, kad jos darbas jame bus išdėstyti savo planus, kaip apsaugoti ES piliečių teises po „Brexit“.
Tačiau A.Merkel aiškiai leido suprasti, kad tai nėra darbotvarkės prioritetas ir dar kartą pakartojo Berlyno ketinimus palaikyti tvirtus ryšius su Prancūzija ir neseniai išrinktu jos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu).
„Man 27 ES šalių ateitis rūpi pirmiau nei Didžiosios Britanijos išstojimo derybos“, – sakė įtakingiausia vadovė A.Merkel, atvykusi į dviejų dienų susitikimą Briuselyje.
Pirmą kartą susitikime dalyvaujantis E.Macronas tiesiogiai „Brexit“ nepaminėjo, tačiau pasakė, kad atėjo laikas imtis konkretaus darbo – „ranka rankon su Vokietija“ – sugrąžinant Europos Sąjungą į normalias vėžes po ilgų taupymo ir krizės metų.
Didžiosios Britanijos prieš metus priimtas sprendimas išstoti iš Bendrijos buvo vienas iš didžiausių smūgių, kuriuos patyrė Europos Sąjunga, tačiau dabar Londonas sako, kad antieuropietiškos nuotaikos liko praeityje.
Piliečių teisės
Ketvirtadienį per vakarienę T.May turėtų informuoti ES lyderius apie savo „Brexit“ planus, o vėliau 27 šalių lyderiai jau be jos svarstys Bendrijai rūpinčius klausimus, tarp jų – kur ateityje bus perkeltos šiuo metu Britanijoje esančios ES medicinos ir bankininkystės agentūros.
Savo ruožtu T.May pareiškė, kad aiškiai išdėstys, „kaip JK (Jungtinė Karalystė) siūlo apsaugoti ES piliečių teises JK ir kaip Europoje gyvenančių JK piliečių teisės turėtų būti apsaugotos“.
Didžiosios Britanijos rinkėjams pernai nubalsavus už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, maždaug trys milijonai Britanijoje gyvenančių europiečių ir milijonas po Europą išsibarsčiusių britų atsidūrė nežinioje.
„Tai svarbus klausimas, norėjome, kad jis būtų vienas pirmųjų klausimų, nagrinėjamų derybose. Taip dabar ir yra, darbas prasideda“, – sakė ji žurnalistams, atvykusi į susitikimą.
Anksčiau T.May atsisakė užtikrinti ES piliečių teises Britanijoje, kol Bendrija neužtikrino jų britams.
Vienas Europos diplomatas sakė, kad negali būti nė kalbos ne tik apie derybas, bet ir diskusijas su T.May viršūnių susitikime.
Piliečių teisių klausimas yra vienas iš trijų pirmadienį prasidėjusių „Brexit“ derybų prioritetų. Kiti du klausimai yra: Britanijos išstojimo sąskaita, kuri, Briuselio vertinimais, gali siekti maždaug 100 mlrd. eurų, ir sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos statusas.
Kiek anksčiau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, cituodamas garsųjį bitlą Johaną Lennoną (Džoną Lenoną), išreiškė viltį, kad „Brexit“ galima atšaukti – tačiau netrukus kiti šiai idėjai paprieštaravo.
„Kai kurie mano draugai britai manęs klausė, ar negalima atšaukti „Brexit“ ir ar galėčiau įsivaizduoti tokią (jo) pabaigą, kai JK lieka Europos Sąjungoje“, – sakė D.Tuskas žurnalistams.
„Aš atsakiau, kad, faktiškai, visa Europos Sąjunga buvo pastatyta iš svajonių, kurių atrodė neįmanoma įgyvendinti, taigi, kas žino?“ – kalbėjo buvęs Lenkijos premjeras.
„Galite sakyti, kad aš – svajotojas, bet esu ne vienintelis toks“, – pridūrė jis plačiai šypsodamasis, pacitavęs žodžius iš garsiosios J.Lennono dainos „Imagine“.
Tačiau Belgijos ministras pirmininkas Charles Michelis (Šarlis Mišelis), kuris aktyviai ragina ES laikytis vieningos pozicijos dėl „Brexit“, pareiškė, kad D.Tuskas turi leisti tam įvykti.
„Atėjo veiksmų ir tikrumo laikas. Svajonėms ir nežinomybėms: Ne. #Brexit #Future of Europe“, parašė Ch. Michelis tviteryje.
Pavadinusi „Brexit“ „apgailestavimu“, tiesmukoji Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo: „Mums reikia galvoti apie ateitį, ir kuo greičiau mes apsispręsime dėl ateities, tuo geriau mums visiems“.
Tuo pačiu metu D.Tuskas tikino, kad likusioms 27 narėms atsinaujino optimizmas dėl bloko ateities po kelerių metų krizės ir stiprėjančio nusistatymo prieš ES, ypač tuoj po „Brexit“ balsavimo.
„Niekada anksčiau aš taip stipriai netikėjau, kad reikalai klostosi geresne kryptimi“, – sakė jis.
Po antradienio, kai „Islamo valstybei“ simpatizuojantis žmogus, sužadintas išpuolių Britanijoje ir Prancūzijoje, mėgino susprogdinti bombą vienoje geležinkelio stočių, saugumas Briuselyje gerokai sustiprintas. Visa tai verčia nedelsiant sutelkti dėmesį į saugumą ir augančias ES pastangas stiprinti savo saugumo vaidmenį ir gebėjimus.
Tuo tarpu E.Macronas ir A.Merkel, kaip manoma, siūlys dar šešiems mėnesiams pratęsti 2014 metais Rusijai taikomas griežtas ekonomines sankcijas dėl krizės Ukrainos rytuose, kur žuvo apie 10 tūkstančių žmonių.
Taip pat tikimasi, kad D.Tuskas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) papasakos apie susitikimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), kuris sukėlė nerimo Europos Sąjungai ir NATO savo požiūriui „Amerika – pirmiausia“.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
