Nuostolius, pasak finansų ministerijos, lems įplaukų iš mokesčių sumažėjimas.
Pagal „kietąjį“ „Brexit“ scenarijų Didžioji Britanija pasitrauks ne tik iš ES, bet ir iš Europos laisvosios prekybos zonos. Pagal švelnesnius scenarijus šalis išsaugos priėjimą prie bendrosios rinkos į dabartines daugmaž panašiomis sąlygomis.
Prognozuojama, kad „kietojo“ „Brexit“ atveju, kuriuo prekiaujant su žemynine Europa bus vadovaujamasi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) gali būti iki 9,5 proc. mažesnis negu rodiklis, kuris būtų pasiektas, jeigu šalis liktų Europos Sąjungoje, rašo „The Times“.
Tokiomis sąlygomis vyriausybė bus priversta mažinti valstybės išlaidas arba didinti mokesčius.
Dokumentuose, be kita ko, nurodoma, kad „prekybos apyvarta sumažės 20 proc., palyginti su tuo, kas galėjo būti. Maždaug tiek pat sumažės ir užsienio investicijos, o gamybos apimčių sumažėjimas, kurį lems minėtos priežastys, ilgainiui išprovokuos bendrą ekonomikos nuosmukį“.
„Atsižvelgiant į tai, kad šaliai nereikės mokėti įmokų Europos Sąjungai, ir tariant, kad šalis gaus visas dabartines ES išmokas, nuostoliai po 15 metų po Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES gali kasmet sudaryti 38–66 mlrd. svarų“, – nurodoma ministerijos dokumentuose.
Tačiau „The Times“ paaiškina, kad šios prognozės pagrįstos pasenusiais galimų „Brexit“ padarinių tyrimo, kuris buvo paskelbtas dar balandį, duomenimis.
Kaip praneša BBC, aukštas pareigas einantys pasitraukimo iš ES šalininkai finansų ministeriją apkaltino bandymais diskredituoti sprendimą dėl išstojimo. Jų teigimu, ministerija „tęsia propagandos kampaniją ir toliau taiko gąsdinimo taktiką, kaip tai darė prieš referendumą“. Balandžio mėnesio duomenis, kuriomis pagrįsta prognozė, jie pavadino nesusijusiais su tikrove.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos žiniasklaida praneša, kad ministrai asmeniniuose pokalbiuose sako, kad po išstojimo iš ES Didžioji Britanija su ES šalimis greičiausiai sudarys dvišalius susitarimus.