Per slaptą balsavimą parlamente už nepartinę K.Kaljulaid, kuri buvo vienintelė kandidatė, savo balsus atidavė 81 iš 98 posėdyje dalyvavusių įstatymų leidėjų.
Kad būtų išrinkta valstybės vadove, K.Kaljulaid 101 deputatą turinčiame parlamente reikėjo surinkti 68 balsus.
Parlamentui rugpjūčio pabaigoje per kelis balsavimo ratus nepavyko išrinkti naujo valstybės vadovo, todėl buvo sušaukta Rinkikų kolegija.
Tačiau Rinkikų kolegija rugsėjo 24 dieną per du balsavimus taip pat nesugebėjo iš penkių pretendentų išrinkti naujo prezidento, todėl šis procesas grįžo į parlamentą.
Estijos parlamento seniūnų taryba, kurią sudaro frakcijų lyderiai ir trys parlamento vadovybės nariai, praėjusią savaitę pasiekė susitarimą su frakcijomis, kad partijos nekels savo kandidatų.
Buvo priimtas sprendimas kelti vienintelę nepartinę kandidatūrą, kuri tenkintų daugumą parlamentarų.
Paramą K. Kaljulaid pareiškė penkios iš šešių parlamento frakcijų. Jos iškėlimo nepalaikė Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE), taip pat keli didžiausios opozicinės Centro partijos deputatai.
1968 metais Tartu gimusi K. Kaljulaid 1982-aisiais baigė biologijos studijas Tartu universitete, o 2001 metais čia įgijo verslo vadybos magistro laipsnį.
1998–1999 metais ji dirbo „Hansapank Market“ investicinės bankininkystės skyriaus projektų vadove ir netrukus tapo tuometinio premjero Marto Laaro (Marto Laro) patarėja ekonomikos klausimais,
Nuo 2004 metų kovo K. Kaljulaid dirba Europos Audito Rūmuose – vienoje svarbiausių Europos Sąjungos institucijų, prižiūrinčioje Bendrijos lėšų naudojimą.
2001–2004 metais K. Kaljulaid buvo konservatyvios partijos „Tėvynė“ narė.
K. Kaljulaid su vyru Georgi-Rene Maksimovski (Georgijus Renė Maksimovskis) turi keturis vaikus – dukterį ir tris sūnus; du iš vaikų jau yra suaugę.
Estijos prezidentas renkamas penkeriems metams. Tas pats asmuo negali būti renkamas prezidentu daugiau kaip du kartus iš eilės.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
