Likus šešioms savaitėms iki rinkimų dienos abiejų kandidatų užimti Baltuosius rūmus populiarumas yra beveik visiškai vienodas.
H.Clinton nuo pat debatų pradžios vaizdavo savo varžovą atitrūkusiu nuo tikrovės, nelabai linkusiu kalbėti tiesą bei pasakiusiu „beprotiškų dalykų“, kad tik būtų išrinktas.
„Jūs gyvenate savo paties tikrovėje“, – pareiškė 68 metų demokratė ir apkaltino D.Trumpą grindžiant savo politinę karjerą „rasistiniu melu“: sąmokslo teorija, keliančią abejones, ar prezidentas Barackas Obama yra teisėtai gavęs JAV pilietybę, nes jis esą gimęs ne Jungtinėse Valstijose.
D.Trumpas, dažnai susiduriantis su sunkiais klausimais apie savo tinkamumą užimti ovalinį kabinetą, pradėjo santūresniu tonu ir netgi pakeitė į akis krentantį savo raudonąjį kaklaraištį labiau valstybės veikėjui tinkamu mėlynu.
Tačiau jis irgi greitai perėjo į puolimą ir ne kartą pertraukė H.Clinton replikomis.
Garsenybė verslininkas tvirtino, kad H.Clinton yra „tipiška politikė. Vien kalbos, jokių darbų. Skamba gerai, bet neveikia.“
Įnirtingai susikibęs ekonomikos, D.Trumpas išnaudojo temas, tapusias jo neįtikėtinos kampanijos katalizatoriumi. Kandidatas kaltino H.Clinton ir apskritai politikus, kad jų sudarytos prekybos sutartys lėmė darbo vietų persikėlimą į Meksiką ir Kiniją.
„Mūsų šalis kenčia, nes žmonės kaip sekretorė Clinton priėmė labai blogų sprendimų, susijusių su mūsų darbo vietomis ir dabartine padėtimi“, – pabrėžė jis.
Respublikonas reikalavo, kad H.Clinton, buvusi valstybės sekretorė, pirmoji šalies ponia ir senatorė, įvertintų savo darbus, atliktus užimant postu vyriausybėje: „Jūs tai darėt 30 metų. Kodėl tik dabar pagalvojot apie šiuos sprendiniu? Jūs tai darėt 30 metų.“
H.Clinton savo ruožtu apkaltino D.Trumpą, kad jis per visą savo verslininko karjerą „slopino“ smulkųjį verslą.
Ji reikalavo, kad D.Trumpas laikytųsi rinkimų tradicijos ir deklaruotų savo mokesčius. Ji kaltino D.Trumpą remiant ekonomikos platformą, kuri reikštų „ekstremaliausią“ mokesčių mažinimo turtingiesiems paketą per Amerikos istoriją.
„Vadinčiau tai suklastotu (trumped up) ekonomikos „iš viršaus žemyn“ modeliu, nes būtent šitaip viskas atrodytų“, – įgėlė ji.
D.Trumpas pareiškė, kad deklaruos savo pajamas ir mokesčius, „kai ji paskelbs savo 33 tūkst. laiškų, kurie buvo ištrinti“. Jis turėjo omenyje faktą, kad H.Clinton naudojosi privačiu elektroninio pašto serveriu, kai dirbo valstybės sekretorės poste.
Ši žūtbūtinė akistata vyko Hofstros universitete Long Ailende, tik už valandos kelio nuo Manhatano. Debatų vadovu tapo televizijos NBC žinių laidos „Nightly News“ vedėjas Lesteris Holtas.
Apylygiai šansai
Kai verslo magnatas 2015-ųjų birželį pradėjo savo kampaniją, lažybų organizatoriai jo šansus laimėti vertino santykiu 1:100 ir iš jo buvo atvirai šaipomasi.
Tačiau 70-metis D.Trumpas sėkmingai atlaikė kaltinimus rasizmu bei seksizmu ir triumfavo įtemptame Respublikonų partijos pirminių rinkimų maratone.
Dabar jis turi realią galimybę sausio 20 dieną būti prisaikdintas 45-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu.
Likus šešioms savaitėmis iki rinkimų dienos apklausos rodo, kad abiejų kandidatų šansai laimėti – apylygiai.
D.Trumpui koją gali pakišti kaltinimai, esą jis menkai išmano politiką. Respublikonas stengėsi juos atremti kaltindamas savo varžovę, kad ši sukėlė chaosą Artimuosiuose Rytuose per savo kadenciją valstybės sekretorės poste.
„Tai visiška suirutė, iš esmės atsiradusi jums vadovaujant“, – sakė respublikonų kandidatas.
Tačiau D.Trumpas nesijautė taip tvirtai, kai stengėsi pateisinti atsisakymą atskleisti savo planą, kaip įveikti džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“.
„Sakote priešui viską, ką norite daryti. Nenuostabu, kad kovojate su ISIS visą savo suaugusios moters gyvenimą“, – sakė jis apie grupuotę, kuri iškilo tik pastarąjį dešimtmetį.
H.Clinton – galbūt labiausiai kvalifikuota kandidatė į prezidentus po George’o H.W.Bušo (Džordžo H.V.Bušo) ar Dwighto Eisenhowerio (Dvaito Eizenhauerio), turi didžiulį organizacinį pranašumą, didesnį kampanijai reikalingų priemonių bei lėšų arsenalą, pagal populiarumą tarp eilinių rinkėjų lenkia D.Trumpą ir užima žymiai tvirtesnes pozicijas vertinant kiekvieną iš valstijų atskirai.
Vis dėlto ji tebėra labai nepopuliari. Šalyje, kuri yra pasidalijusi į dvi apylyges respublikonų ir demokratų stovyklas, tik 40 proc. rinkėjų sako palankiai žiūrintys į H.Clinton.
Dvejuose ankstesniuose valstybės vadovo rinkimuose dalyvavo rekordiškai daug jaunų, juodaodžių, ispanakalbių ir azijiečių kilmės Amerikos rinkėjų, balsavusių už B.Obamą.
H.Clinton kol kas nesiseka pakurstyti tokio entuziazmo. 18–34 metų amžiaus rinkėjų grupėje tik 47 proc. jų sakė, jog tikrai balsuos šiuose rinkimuose – tai yra 27 proc. mažiau nei tada, kai B.Obama buvo išrinktas pirmai kadencijai.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
