Ši sporto salė Markės regiono sostinėje laikinai virto koplyčia, ruošiantis laidoti daugumą aukų, žuvusių Arkvata del Tronto ir Peskara del Tronto miesteliuose kalnuotoje Vidurio Italijos srityje.
Dar šimtai žmonių tylėdami stovėjo lauke, o klausydami gedulingos ceremonijos transliacijos per garsiakalbius.
Žuvusiųjų artimieji sėdėjo šalia gėlėmis užklotų karstų. Kai kurie verkė apkabinę karstus per ceremoniją, surengtą praėjus trims dienoms nuo trečiadienį paryčiais smogusio pražūtingo žemės drebėjimo.
Kiti stovėjo tvirtai apsikabinę, kai Askoli Pičeno vyskupas Giovanni D'Ercole (Džovanis Erkolė) paragino susirinkusiuosius neprarasti tikėjimo.
„Nebijokite šauksmu išreikšti savo kančios, bet nepraraskit tikėjimo, - sakė jis. - Visi kartu atstatysime savo namus ir bažnyčias; visi kartu pirmiausiai sugrąžinsime gyvybę savo bendruomenėms ... miestelių varpai vėl skambės."
Tarp karstų buvo mažas baltas devynmetės Giulios (Džulijos) karstelis. Šios mergaitės kūnas apsaugojo nuo sunkesnių sužalojimų jos penkiametę seserį, ištrauktą iš po griuvėsių beveik nenukentėjusią.
Giorgia buvo viena paskutiniųjų išgelbėtųjų iš po griuvėsių, o nuo trečiadienio vakaro daugiau tokių laimingų atvejų nebebuvo.
Ant Giulios karsto buvo padėtas atsisveikinimo laiškas, veikiausiai parašytas kurio nors darbininkų, dalyvavusių gelbėjimo operacijoje: "Ciao, mažyte. Atleisk, kad atvykom per vėlai."
„Giulia mirė, bet ji buvo rasta savo kūnu apsaugojusi Giorgią ... gyvenimas ir mirtis susidūrė akis į akį, o Giorgios atveju laimėjo gyvenimas", - sakė vyskupas.
S.Mattarella, reprezentacinis valstybės vadovas, anksčiau pagerbė už „nepaprastas pastangas" daugiau kaip 4 tūkst. profesionalų ir savanorių gelbėtojų per trumpą vizitą labiausiai nukentėjusiame kalnų miestelyje Amatričėje.
Šiame kalnų kurorte, garsėjusiame grožio centrais, apie 230 iš 290 patvirtintų aukų buvo palaidoti po tonomis mūro nuolaužų.
Dar trys lavonai praeitą naktį buvo ištraukti iš šio miestelio viešbučio „Roma". Baiminamasi, kad ten tebėra likę daugiau žuvusiųjų.
Amatričė buvo pilna atvykėlių, kai trečiadienį paryčiais smogė 6-6,2 balo žemės drebėjimas.
Dar beveik 400 sužeistųjų buvo paguldyti į ligonines, o kai kurių sužalojimai kelia pavojų gyvybei.
Gelbėtojai įsitikinę, kad į šiaurę nuo Amatričės esančiuose mažesniuose kaimeliuose žinoma apie visų gyventojų būklę. Tiesa, kai kurios gyvenvietės taip smarkiai sugriautos, kad jau abejojama, ar jose kada nors dar gyvens žmonės.
„Saleta išnyks, kaip ir daugelis kitų mažų gyvenviečių", - sakė 28 metų Marco Beltrame (Markas Beltramė), per žemės drebėjimą netekęs tetos ir dėdės.
Gedinčios šeimos savo žuvusius artimuosius pradėjo laidoti penktadienio vakarą Pomecijos mieste. Raudantys žmonės šiame į pietus nuo Romos esančiame miestelyje susirinko atsisveikinti su prarastais artimaisiais, draugais ir kaimynais. Tarp Pomecijoje palaidotų žuvusiųjų buvo vienas aštuonmetis.
Tačiau kai kurios šeimos nusprendė nedalyvauti pagerbime. „Ko ten eiti? Paklausyti politikų? Jie visuomet kalba tą patį. Kad jie su mumis solidarizuojasi, kad tai neturėtų pasikartoti - visuomet tas pats!" - naujienų agentūrai AGI sakė viena moteris.
1300 pakartotinių smūgių
Didelė dalis aukų gyveno Romos apylinkėse. Jie buvę šio rajono gyventojai, perskėlę į sostinę dirbti ir į savo kaimelius grįždavę tik vasarą. Tačiau tarp žuvusiųjų yra ir užsieniečių: per žemės drebėjimą žuvo 10 rumunų, trys britai, du rumunai ir po vieną Kanados, Salvadoro ir Ispanijos pilietį.
Tebeieškoma 16 rumunų, apie kuriuos iki šiol nieko nežinoma, šeštadienį pranešė Rumunijos užsienio reikalų ministerija.
Italijos vyriausybė žada nedelsiant padėti atstatyti sugriautas gyvenvietes. Tačiau gelbėjimo ir valymo operacijoms trukdo galingi pakartotiniai smūgiai, kurių nuo trečiadienio jau buvo užfiksuota daugiau nei 1 300.
M.Renzi nuo žemės drebėjimo nukentėjusiuose regionuose paskelbė nepaprastąją padėtį ir jau skyrė 50 mln. eurų skubiai pagalbai.
Skaičiuojama, kad regiono atstatymui prireiks daugiau kaip milijardo eurų.
Dar vienos masinės laidotuvės trečiadienį rengiamos Amatričėje. Po jų centrinė ir vietos valdžia neabejotinai sulauks kritikos, kodėl žuvo tiek daug žmonių, praėjus vos septyneriems metams po žemės drebėjimo L'Akvilos mieste, nusinešusio per 300 žmonių gyvybių.
Už vos 50 kilometrų į pietus nuo Amatričės įvykusi tragedija parodė, kad šis regionas seismiškai itin pažeidžiamas. Tačiau pasirengimas galimiems naujiems požeminiams smūgiams buvo labai prastas.