D.Cameronas sakė, jog negali būti jokių abejonių dėl ketvirtadienį vykusio istorinio referendumo rezultatų, tačiau pažymėjo, jog nebebus tas „kapitonas“, kuris ves laivą sunkių derybų su ES vandenimis.
„Nemanau, kad būtų teisinga man mėginti būti kapitonu, kuris ves mūsų šalį į kitą jos tikslą“, – sakė premjeras, istorijoje išliksiantis kaip žmogus, išvedęs Jungtinę Karalystę iš Europos Sąjungos.
Šešerius metus vyriausybei vadovavęs premjeras nurodė, kad atsistatydins spalio pradžioje, kai vyks Konservatorių partijos suvažiavimas.
Vyriausybės vadovas taip pat pažymėjo, kad pareigą inicijuoti oficialią Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos procedūrą jis paliks savo įpėdiniui.
„Manau, bus teisinga, kad tas naujas ministras pirmininkas priims sprendimą, kada inicijuoti (Lisabonos sutarties) 50-ąjį straipsnį“, – pabrėžė D.Cameronas, paskelbęs apytikrį laiką, kada jis pasitrauks iš posto, Britanijai nubalsavus išstoti iš Bendrijos.
D.Cameronas, kuriam kalbant greta stovėjo žmona jo Samantha (Samanta), sakė, kad sunkiai grūmėsi už tai, kad Britanija toliau liktų ES nare – „protu, širdimi ir siela – atidaviau viską“.
„Visiškai aiškiai pasakiau, jog esu tikras, kad Britanija yra stipresnė, saugesnė ir turtingesnė būdama Europos Sąjungoje, ir aiškiai įvardijau, kad šis referendumas yra dėl to ir tik dėl to, o ne dėl kažkokio atskiro politiko, įskaitant mane, ateities“, – sakė jis.
Tačiau premjeras pridūrė: „Britanijos žmonės priėmė labai aiškų sprendimą pasukti kitu keliu, todėl, manau, šaliai reikia naujos vadovybės, kuri vestų ją ta kryptimi“.
„Taip pat norėčiau patikinti Europos šalyse gyvenančius britus ir čia gyvenančius Europos valstybių piliečius, kad jūsų sąlygose staigių pokyčių nebus“, – pabrėžė jis.
Referendumą nulėmė netikėta pergalė
Biržos maklerio sūnus D.Cameronas mokėsi elitiniame Itono koledže ir studijavo Oksfordo universitete, kur buvo priimtas į neoficialų ekskliuzyvinį studentų klubą „Bullingdon Club“, kuriam priklauso turtingi, išgerti ir pasiautėti mėgstantys elito atstovai.
Jis dirbo konservatorių patarėju, paskui – viešųjų ryšių srityje, o 2001-aisiais buvo išrinktas į parlamentą.
D.Cameronas greit kilo partijos, kuri tada smarkiai kovojo su Tony Blairo (Tonio Blero) leiboristų vyriausybe, hierarchijos laiptais ir 2005-aisiais, būdamas 39 metų amžiaus, buvo išrinktas lyderiu.
Jis bandė „detoksikuoti“ partijos prekės ženklą vengdamas diskusijų apie ES, kurios konservatorius skaldė nuo pat Margaret Thatcher (Margaret Tečer) valdymo 9-ajame dešimtmetyje.
2010 metų visuotiniuose rinkimuose D.Cameronas tapo jauniausiu per 200 metų ministru pirmininku, bet centro dešinės konservatoriai nelaimėjo pakankamai vietų, kad galėtų valdyti vieni, ir turėjo formuoti koaliciją su centro liberalais demokratais.
Tos koalicijos valdymo metu dominavo išlaidų mažinimas Britanijai kylant po recesijos, o debatus dėl užsienio politikos didele dalimi buvo užvaldę konservatorių kivirčai dėl ES.
Po penkerių koalicijos valdymo metų konservatoriai netikėtai laimėjo aiškią daugumą 2015 metų gegužės visuotiniuose rinkimuose ir galėjo pradėti valdyti vieni.
Ta pergalė reiškė, kad referendumas dėl ES, kurį D.Cameronas pirmą kartą pažadėjo 2013 metais, siekdamas nuraminti savo partiją, tapo realybe, nors daug kas Vestminsteryje sako, kad jis pats niekada netikėjo jį įvyksiant.
Paliktas sąjungininkų
D.Cameronas likusią 2015 metų dalį dėjo dideles lobistines pastangas kitose Europos šalyse, siekdamas susitarimo, kuris pagerintų Britanijos santykius su ES.
Vasario mėnesį pasiektas susitarimas įgalino jį prieš referendumą argumentuoti, kad Britanija turi „ypatingą statusą“ 28 valstybių Bendrijoje, kuris apima ir galimybę riboti pašalpas migrantams iš ES.
Tačiau kai kurie konservatorių parlamentarai susitarimą vadino „skysta koše“.
O skaudžiausius smūgius D.Cameronas patyrė prasidėjus kampanijai.
Kai kurie lojaliausi jo sąjungininkai, tarp jų – teisingumo ministras Michaelas Gove'as (Maiklas Gouvas), vieno iš D.Camerono vaikų krikštatėvis, pasakė, kad agituos už Britanijos pasitraukimą iš ES – „Brexit“.
Tada išstojimą netikėtai parėmė ir Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), buvęs Londono meras, kurį daugelis konservatorių laiko galimu D.Camerono įpėdiniu.
Kampanijos metu D.Cameronas išrėžė virtinę kalbų, kuriose įrodinėjo, kad „Brexit“ smarkiai pakenktų Britanijos ekonomikai.
Tačiau jam sunkiai sekėsi atremti išstojimo šalininkų stovyklos argumentą, jog imigraciją iš ES šalių reikia mažinti, kad sumažėtų spaudimas valstybės paslaugų sferai, o tai esą gali įvykti tik Britanijai išstojus iš ES.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
