Praėjus daugiau kaip 70-čiai metų po Antrojo pasaulinio karo buvęs SS karininkas Reinholdas Hanningas (Reinholdas Haningas) yra kaltinamas bendrininkavimu dėl daugiau kaip 100 tūkst. žmogžudysčių toje mirties stovykloje nacių okupuotoje Lenkijoje.
Kaltintojai sako, kad jis prižiūrėjo vergų darbui tinkamų kalinių ir į dujų kameras siunčiamų pasmerktųjų atranką.
Taip pat teigiama, kad R.Hanningas žinojo apie reguliarius masinius šaudymus ir nuolatinį kalinių marinimą badu.
Holokaustą išgyvenusiems žmonėms ir kalinių palikuoniams šis teismo procesas žymi „didelį, nors ir pavėluotą žingsnį masinio žudymo Aušvice teisingo ištyrimo link".
Taip yra todėl, kad šio proceso metu pirmą kartą dėmesys buvo sutelktas į „darbo jėgos pasiskirstymą (vykdant) kolektyvines masines žmogžudystes Aušvice", sakoma bendrame ieškovų pareiškime.
Ne taip, kaip per ankstesnius karininkų, kurie asmeniškai siuntė žmones į dujų kameras, teismo procesus ši byla apėmė platesnę naikinimo stovyklos, kur kaliniai taip pat buvo numarinami badu ar žudomi per masines egzekucijas, organizavimo struktūrą.
Kaltintojai siekia šešerių metų kalėjimo, remdamiesi tuo, kad R.Hanningas „prisidėjo prie stovyklos naikinimo tikslo".
Jo advokatai nori išteisinimo ir įrodinėja, kad jis pats asmeniškai nieko „nenužudė", niekam „nesmogė" ir prieš nieką „nesmurtavo".
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
