Geležinkelių darbuotojų streikas sutrikdė susisiekimą visoje Prancūzijoje, protestuojant dėl reformų šiame sektoriuje, o mokiniai privertė uždaryti apie 200 mokyklų.
Riaušių policija vaikė ašarinėmis dujomis akmenis svaidančius protestuotojus vakariniuose Nanto ir Reno miestuose, o apie 100 žmonių buvo suimti po susirėmimų Paryžiuje, pietvakarinėje Tulūzoje ir kituose miestuose.
Kaip rodo oficialūs duomenys, 390 tūkst. žmonių nepabūgo smarkaus lietaus ir atėjo į demonstracijas visoje šalyje. Šis skaičius buvo dvigubai didesnis negu per praeitą savaitę vykusius protestus, nors profsąjungos tvirtino, kad demonstrantų buvo net 1,2 milijono.
Šie susirėmimai įsiplieskė kitą dieną po to, kai prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) buvo priverstas pakeisti savo poziciją dėl siūlomų konstitucijos pataisų.
Prezidentui apgailėtiną savaitę vainikavo atskiras oro dispečerių streikas, dėl kurio buvo atšaukti dešimtys skrydžių.
Socialistų vyriausybė desperatiškai stengiasi prastumti prieštaringai vertinamų Prancūzijos darbo įstatymų pataisas, kurios, kaip manoma, yra paskutinė viltis išjudinti stringančią ekonomiką iki kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų.
Tačiau ji susidūrė su protestų banga, per kurią neretai prasiverždavo smurtas, profsąjungoms ir studentams piktinantis dėl planų supaprastinti darbuotojų atleidimą, nors tos reformos jau buvo sušvelnintos, siekiant nuraminti kritikus.
F.Hollande'o vyriausybei skaudžiu smūgiu tapo prezidento trečiadienį priimtas sprendimas atsisakyti planuotų konstitucijos pataisų, kurios būtų leidusios atimti Prancūzijos pilietybę iš dvigubą pilietybę turinčių asmenų, pripažintų kaltais dėl terorizmo.
Ta priemonė buvo aštriai kritikuojama - netgi griežtai kairiųjų pažiūrų veikėjų Socialistų partijoje - kaip neveiksminga ir priešinanti, tačiau po F.Hollande'o sprendimo atsisakyti šios pataisos kritikai apkaltino prezidentą dėl dar vieno žeminančio nuolaidžiavimo.