Ši suma bus išmokėta per trejus metus, pirmuosius 300 mln. numatoma išmokėti 2016 metais, o kitais metais - po 200 mln. eurų, nurodė ES humanitarinės pagalbos komisaras Christas Stilianidis (Christos Stylianides).
„Negalima gaišti laiko ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta humanitarinių kančių tarp mūsų sienų. Šiandieniame pasiūlyme numatyta 700 mln. eurų, kad galėtume suteikti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia", - sakoma Ch.Stilianidžio pareiškime.
„Su šiuo pasiūlymu mes galėsime greičiau nei anksčiau suteikti skubią pagalbą krizių atvejais Europos Sąjungos viduje. Dabar nėra abejonių, kad ji (pagalba) bus ypač reikalinga pabėgėliams paremti", - sakė jis.
ES narėms ir Europos parlamentui pritarus šiam Europos Komisijos (EK) planui, pirmą kartą bus skirstomos lėšos humanitarinei pagalbai pačios Bendrijos viduje, o ne išorėje.
Šis pagalbos planas pirmą kartą bus koordinuojamas su Jungtinėmis Tautomis ir kitomis pagalbos agentūromis, nurodė EK.
Jis sakė nežinąs, kiek lėšų bus skirta Graikijai, paprašiusiai 480 mln. eurų, kad galėtų priglausti 100 tūkst. pabėgėlių, nors anksčiau sakė laikąs Graikiją didžiausiu rūpesčiu.
Pasak jo, lėšos nebūsiančios atitrauktos iš dabartinių ES humanitarinės pagalbos išorei programų. Šiuo metu ES humanitarinei pagalbai teikti už Bendrijos ribų turi 1,2 mlrd. eurų.
Nors pagrindiniais migrantų vartais į Europą tapo Graikija, kai nuo 2015 metų pradžios į Europą plūstelėjo 1,13 mln. migrantų, šio reiškinio poveikis jaučiamas visoje Europos Sąjungoje.
Naująjį pagalbos mechanizmą norima paleisti tokiu metu, kai ES valstybės tvirtina, kad „jų reakcijos galimybes lemia neatidėliotinos ir išskirtinės aplinkybės, - ne tik pabėgėlių krizė, bet ir branduolinės ir cheminės avarijos, teroro išpuoliai ir epidemijos".
Naujuoju fondu siekiama patenkinti būtiniausius poreikius - maisto, pastogės ir vaistų vaikams, moterims ir vyrams, atvykstantiems į ES šalis, pridūrė šis pareigūnas.