Šv. Mi­šias au­ko­jęs ku­ni­gas de­ka­nas Rus­lan Vil­kel pri­si­pa­ži­no, kad no­rė­da­mas dau­giau su­ži­no­ti apie Pa­ber­žės gim­na­zi­jos glo­bė­ją at­si­ver­tė „Šven­tų­jų gy­ve­ni­mus“. „Ku­ni­gai ir­gi mo­ko­si“, - at­vi­rai pri­si­pa­ži­no ga­ny­to­jas, po Mi­šių tei­ra­vo­si mo­ki­nių įvai­rio­mis te­mo­mis, klau­si­nė­jo lyg pa­ty­ręs pe­da­go­gas. Be­je, ne­ven­gė ir pa­juo­kau­ti.  

Ver­ti glo­bė­jo var­do
„Kas at­sa­kys į klau­si­mą, kie­no at­ėji­mo da­bar lau­kia­me, tam nie­ko ne­bus“, – su ne­kal­ta šyp­se­na klau­sė jau­niau­sių­jų. - Pa­kel­ki­te ran­kas, kas my­li Die­vo Mo­ti­ną“, – ra­gi­no ku­ni­gas, o kai sa­lė­je iš­ki­lo ran­kų miš­kas, pa­ten­kin­tas, bet šiek tiek pro­vo­kuo­da­mas pa­klau­sė: „O kas ne­my­li?“ Ir iš­kart su me­na­mai rūs­čiu vei­du pri­dū­rė: „Te­gul tik kas nors pa­ban­do.“

Gim­na­zi­jos mo­ki­niai, ku­rie sa­vo glo­bė­ju pa­si­rin­ko šven­tą­jį, įro­dė, kas yra ver­ti Jo var­do, ak­ty­viai da­ly­va­vo Mi­šio­se, vi­si li­gi vie­no su mo­ky­to­jais ir sve­čiais pri­ėmė Šv. Ko­mu­ni­ją, o per pa­mal­das gie­do­jo gim­na­zi­jos pa­ži­ba – an­sam­blis „Ran­deo Ani­ma“.

Iš­sva­jo­tos do­va­nos
Gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Jo­lan­ta Dru­kie­nė pa­dė­ko­jo ku­ni­gui de­ka­nui už mal­dą mo­kyk­los in­ten­ci­ja ir pa­sa­kė, kad ge­res­nių do­va­nų gim­na­zi­jos var­do su­tei­ki­mo me­ti­nėms sun­ku bu­vo ir su­gal­vo­ti. „Bi­čiu­lių iš Len­ki­jos dė­ka tu­ri­me nau­ją vė­lia­vą, o Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ir Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­to va­do­vai įstei­gė mums spor­to aikš­te­lę“, - kal­bė­jo dė­kin­ga va­do­vė. Dar pri­dū­rė, kad vė­lia­va yra vie­ny­bės ir ta­pa­tu­mo sim­bo­lis, o nau­ja spor­to aikš­te­lė, ku­rios taip lau­kė mo­ki­niai, pri­si­dės prie jau­no­sios kar­tos auk­lė­ji­mo pa­gal prin­ci­pą „Svei­ka­me kū­ne svei­ka dva­sia“.

Auk­lė­ji­mas tin­ka­ma lin­kme
Sei­mo na­rė Ri­ta Ta­ma­šu­nie­nė pa­brė­žė, kad gau­ta nau­ja vė­lia­va ir nau­ja spor­to aikš­te­lė su dirb­ti­ne dan­ga yra svar­bus pus­la­pis mo­kyk­los is­to­ri­jo­je. Pa­si­džiau­gė, kad įstai­ga auk­lė­ja jau­ni­mą tin­ka­ma lin­kme, o ji pa­ti pri­si­dė­jo prie spor­to aikš­te­lės at­si­ra­di­mo. „To­dėl lin­kiu ge­rų spor­ti­nių re­zul­ta­tų ir lai­mė­ji­mų“, – sa­kė Sei­mo LLRA frak­ci­jos se­niū­nė ir per­da­vė fi­zi­nio la­vi­ni­mo mo­ky­to­jui Vik­to­rui Čer­niui če­kį pir­ma­jam Spor­to Tur­ny­rui Šv. Sta­nis­la­vo Kost­kos tau­rei lai­mė­ti.

Pir­masis šven­tasis
Ra­jo­no vi­ce­me­ras Jan Gab­riel Min­ce­vič pri­si­pa­ži­no, kad Pa­ber­žės mo­kyk­la įsi­rė­žė jam į at­min­tį se­niai, nes pir­mo­ji Vil­niaus ra­jo­ne, o gal ir Lie­tu­vo­je, pa­si­rin­ko glo­bė­ju šven­tą­jį.

„Prieš ka­rą Pa­ber­žė­je vei­kė Šv. Sta­nis­la­vo Kost­kos mo­kyk­la, to­dėl tai yra tam tik­ras tra­di­ci­jų tęs­ti­nu­mas. Šv. Sta­nis­la­vas mė­go spor­tą ir tu­riz­mą. Tą pa­tvir­ti­na ir jo pės­čio­mis nu­ei­tas pi­lig­ri­mi­nis ke­lias į Ro­mą“, – kal­bė­jo vi­ce­me­ras. Jis gim­na­zi­jos bib­lio­te­kai per­da­vė kny­gą apie ne­le­ga­laus re­li­gi­jos bū­re­lio „Pod prąd“ („Prieš sro­vę“) veik­lą ir pa­ra­gi­no gim­na­zis­tus, kad im­tų pa­vyz­dį iš sa­vo glo­bė­jo, ku­ris gy­ve­no tik 18 me­tų, ta­čiau, kaip pa­brė­žė Šv. Jo­nas Pau­lius II, „gy­ven­da­mas trum­pai, nu­gy­ve­no tiek daug lai­ko“.

Pa­ber­žės se­niū­ni­jos se­niū­nas Hen­ryk Ge­ruls­ki kal­bė­da­mas pa­brė­žė, kad prieš 50 me­tų bai­gė čia mo­kyk­lą, ta­čiau ly­gin­ti anuos lai­kus ir da­bar­ti­nius - tas pats lyg ly­gin­tu­me tam­sos mies­tą ir lai­mės ša­lį.

An­ge­lai yra…
„An­ge­lai yra iš tik­rų­jų, tik ne­tu­ri spar­nų ir va­di­na­me juos bi­čiu­liais“, – kal­bė­jo šei­mi­nin­kai per iš­kil­mes tu­rė­da­mi ome­ny­je drau­gus iš Len­ki­jos, ku­rie ne tik nu­pir­ko vė­lia­vą (la­biau­siai pri­si­dė­jo Ko­mor­ni­ki vals­čius), bet ir su­ren­gė do­va­nų ir sal­du­my­nų rin­ki­mo ak­ci­ją (Bia­lob­že­gi (Białobr­ze­gi) vals­čius, Su­le­ju­ve­ko (Su­lejówek) Ju­ze­fo Pil­sud­skio 3-io­ji pa­grin­di­nė mo­kyk­la ir Len­kų kal­bos mo­ky­mo už­sie­ny­je rė­mi­mo fon­das „Na ob­cej zie­mi“ („Sve­ti­ma­me kraš­te“).

Iš­kal­bin­gas pasirodymas
Per iš­kil­min­gą kon­cer­tą sce­no­je pa­si­ro­dė ne tik šei­mi­nin­kai, bet ir Su­le­ju­ve­ko pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­niai. Sce­no­je do­mi­na­vo bal­tu­mas ir ar­tė­jan­čių Ka­lė­dų nuo­tai­ka. To­dėl bu­vo ka­lė­di­niai vai­di­ni­mai, gies­mės. Sa­vo­tiš­ka šven­tės kul­mi­na­ci­ja ta­po ben­drai at­lik­ti šiuo­lai­ki­niai rit­mi­niai šo­kiai – šo­kių gru­pė iš Su­le­ju­ve­ko pa­kvie­tė ant par­ke­to gim­na­zis­tus iš Pa­ber­žės, o tie pa­ro­dė, ko ver­ti ir kar­tu su ko­le­go­mis iš Len­ki­jos iš­lie­jo sa­vo jau­nat­viš­ką ener­gi­ją. Žo­džiu, bu­vo stip­rus ir iš­kal­bin­gas kon­cer­ti­nis nu­me­ris iš­kil­mių pa­bai­gai, to­dėl pa­ten­kin­ti bu­vo ir šei­mi­nin­kai, o ypač mo­ki­niai, ku­rie li­ko ant par­ke­to dar il­gai po ren­gi­nio.

Zyg­munt Žda­no­vič
Vilniaus krašto savaitraštis