Atsargų valdymas yra viena iš svarbiausių operacijų, lemiančių įmonės efektyvumą ir pelningumą. Šiuolaikiniame verslo pasaulyje, kur konkurencija yra didelė, o klientų lūkesčiai nuolat auga, tikslus atsargų valdymas tampa kritiškai svarbus. Efektyviai valdant atsargas, įmonės gali ne tik optimizuoti savo veiklą, bet ir pasiekti didesnį pelningumą bei geresnį klientų aptarnavimą.

Susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) transporto įmonėms iš Europos Sąjungos šalių gali būti sudėtingas procesas dėl skirtingų šalių teisės aktų ir reikalavimų. Tačiau, supratus pagrindinius žingsnius ir pasirinkus tinkamas priemones, procesas gali tapti paprastesnis ir efektyvesnis.

Modernus užsakymų valdymas ir įmonės skaitmenizavimo didinimas yra didelis privalumas. Tai suteikia galimybę efektyviau valdyti logistikos procesus, sutaupyti laiko ir išteklių bei užtikrinti aukštesnę klientų pasitenkinimo lygį. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip efektyviai išnaudoti modernius užsakymų valdymo sprendimus ir skaitmenines technologijas, kad pagerintumėte reisų ir užsakymų valdymą įmonėje.

Dirbtinio intelekto diegimas įmonėje yra strateginis procesas, kurio tikslas – naudojant pažangias technologijas gerinti įmonės efektyvumą ir konkurencingumą. Tai nėra tik tinkamos programinės įrangos ar techninės įrangos įsigijimas, tai keičia įmonės veiklą ir sprendimų priėmimą. DI diegimas apima kompiuterinių sistemų, galinčių analizuoti duomenis, mokytis iš jų ir priimti savarankiškus sprendimus, įdiegimą. Pagrindiniai DI diegimo tikslai dažniausiai yra procesų automatizavimas, duomenų valdymo tobulinimas, pasiūlymo klientams personalizavimo tobulinimas ir verslo veiklos optimizavimas. Tačiau raktas į sėkmę – dirbtinio intelekto technologijos pritaikymas specifiniams įmonės poreikiams ir tikslams, o tai reikalauja kruopščios analizės ir strategijos.

Viešosios įstaigos steigimas įmanomas ne tik tada, kai ją steigia keli fiziniai ar juridiniai asmenys, bet ir tada, kai tokiam žingsniui ryžtasi vienas fizinis ar juridinis asmuo, nes įstatymas steigėjų skaičiaus neriboja. Šio tipo pelno nesiekiančių ir ribotos civilinės atsakomybės įstaigų paskirtis yra tenkinti visuomenės viešuosius interesus švietimo, mokslo, kultūros, sporto, medicinos, aplinkos apsaugos, socialinės ir teisinės pagalbos teikimo srityse.

„Cobalt“ partneris, advokatas Mindaugas Bliuvas

„Cobalt“ asocijuotas teisininkas, advokato padėjėjas Arnas Trukšnys

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BK) baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.

Tačiau juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pavyzdžiui, sukčiavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, papirkimas, apgaulingas ar aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas bei daugelis kitų.

Karolina Žemaitytė, advokatų profesinės bendrijos COBALT asocijuotoji teisininkė Intelektinės nuosavybės, IT ir duomenų apsaugos praktikos grupėje

Prekių ženklai daro tiesioginę įtaką vartotojų sprendimui pirkti tam tikrą prekę ar paslaugą. Sukurtą įvaizdį vartotojai paprastai sieja su teigiamomis prekių ar paslaugų savybėmis, gera patirtimi. Siekdami iš to išpešti naudos, nesąžiningi verslininkai, reklamuodami savo prekes ar paslaugas, neretai naudojasi svetimais ar klaidinamai panašiais prekių ženklais. Neseniai socialinėje erdvėje pasirodė atvejis, kuomet prekių ženklo „pigu.lt“ parduotuve apsimetantys sukčiai siekė parduoti „Samsung“ telefonus ir rengė akcijas, organizuojamas neteisėtai naudojant prekių ženklą „pigu.lt“.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, nauja informacijos banga į viešosios erdvės paribius nuplovė žinias apie aplinkos taršos skandalus Lietuvoje. Tačiau kas gali žinoti, kad mums besidžiaugiant sumažėjusia oro tarša kur nors į upę nesilieja nevalytos nuotekos ar į miškus neišvežamos pavojingos gamybinės atliekos? Ir kas tokiu atveju visgi atsakingas už aplinkos taršą ar kitą žalą – beasmenis verslo subjektas ar konkretus jo vadovas? Lietuvos teismų praktika rodo, kad vadovo ir įmonės atsakomybės savaime tapatinti negalime, nes įmonė baudžiama už faktinius veiksmus, o vadovas – už neveikimą, t. y. už tai, kad nesiėmė tinkamų priemonių žalai išvengti.

Trečiadienį JAV reguliacinės institucijos skyrė „Facebook“ rekordinę 5 mlrd. JAV dolerių baudą dėl privatumo pažeidimų ir pareikalavo atnaujinti privatumo kontrolę bei labiau prižiūrėti savo socialinį tinklą.

Nuo pirmadienio apie 40 tūkst. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojų (juridinių asmenų) jiems pageidaujant galės pasikeisti PVM deklaravimo ir sumokėjimo terminus.