VDU Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros tyrėja prof. Jūratė Ruzaitė

Neapykantos kalba – tai ne tik įžeidžiantys žodžiai. Tai sudėtingas socialinis reiškinys, turintis gilias istorines šaknis ir stiprų, dažnai ilgalaikį poveikį tiek individui, tiek visuomenei. Ši tendencija prisideda prie taip vadinamos „skaitmeninės neapykantos kultūros“, kuriai būdingas priešiškumas, poliarizacija ir agresyvus bendravimas.

Jeigu būtų mūsų valia, turbūt visus kasdienius rūpesčius ir darbus netruktume iškeisti į tingų drybsojimą namie ant sofos. Nedaryti to, ko galima nedaryti – pati tikriausia pragmatiškojo mūsų prado išraiška. Bėda tik ta, kad kažkam tokiu atveju ant pečių užgula papildomų darbų krūva, o mes patys esame priversti prasimanyti alternatyvių būdų savo materialinei gerovei užtikrinti (t. y. kažkokiu būdu gauti maksimalų atlygį už tokį nieko neveikimą).

Kalba – šalies turtas, kurį turime saugoti bei puoselėti. Šių metų vasario 21 ir 24 dienomis Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos septintokai bei šeštokai mokėsi kitaip – netradiciškai.

Prieš 25-erius metus priimtą, istorinį vaidmenį įtvirtinant valstybinę lietuvių kalbą suvaidinusį Valstybinės kalbos įstatymą artimiausiu metu planuojama koreguoti pagal šių dienų aktualijas.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 74-ojoje sesijoje, sakė kalbą viename reikšmingiausių sesijos renginių – Klimato kaitos viršūnių susitikime.

Pirmadienį įsigaliojo prieš metus Seimo priimtos Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Lauryno Kasčiūno ir Vytauto Kernagio inicijuotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kurios įpareigojo retransliuojamų ir internete platinamų televizijos programų kiekviename vartotojams siūlomame televizijos programų pakete sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. programos oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis, o programas, transliuojamas ne oficialia Europos Sąjungos kalba, įgarsinti lietuviškai.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ketvirtadienį panaikino nutarimą, žinotą kaip Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas. Šiuo sprendimu VLKK atsisakė instrumento, du dešimtmečius leidusio bausti už pagrindinių kalbos normų nesilaikymą.

Švedų kalbos ir kultūros sklaida pasaulyje užsiimantis Švedijos institutas, sveikindamas Baltijos šalis su jų valstybingumo šimtmečiu, skyrė šių šalių kai kuriems universitetams finansinę paramą. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) šia proga gavo 100 000 kronų (apie 10 000 eurų).

JAV prezidentas Donaldas Trumpas galiausiai nusileido ginče su demokratais dėl savo metinio pranešimo skaitymo ir sutiko neskaityti jo, kol nesibaigs dabartinė JAV vyriausybės krizė.

Į Šiaulius iš užsienio atostogoms grįžtantiems emigrantams tampa vis sunkiau susikalbėti su Lietuvoje gyvenančiais artimaisiais. Emigrantai dažnai vartoja angliškus žodžius, nesibodi gimtąją kalba kalbėti su akcentu.