Keliuose ir gatvėse neretai galima išvysti vieni kitiems ilgosiomis šviesomis ar rūko žibintais pamirksinčių, avarinį signalą neįprastose situacijose naudojančių vairuotojų. Tai tarsi neoficiali vairuotojų kalba, kuria siekiama perspėti apie pavojingą situaciją kelyje, užleisti kelią ar už tai padėkoti. Visgi, draudikų teigimu, svarbu šią kalbą naudoti tinkamai, nes kitaip gali kilti grėsmė eismo saugumui. Savo ruožtu kelių policijos atstovai pažymi, kad tai, kokiu būdu apie pavojų kelyje reikėtų perspėti kitus eismo dalyvius, apibrėžia Kelių eismo taisyklės.

Laikai, kai net ir smulkus eismo įvykis kainuodavo nemažai nervų ir laiko aiškinantis dėl žalos atlyginimo, jau praeityje. Šiandien šie klausimai daugeliu atvejų sklandžiai ir greitai išsprendžiami draudimo dėka. Tačiau draudimas draudimui nelygus, o dalis vairuotojų dar ne visuomet žino, kuo skiriasi Privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir Kasko draudimų rūšys. Apie jų ypatumus pasakoja draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius.

Vėl sugrįžusi žiema, iš dangaus pasipylusios snaigės ir šaltukas privertė ne vieną vairuotoją pradėti atsakingiau planuoti savo keliones – juk prieš joms prasidedant nuo savo automobilio būtina nusivalyti pernakt susikaupusį sniegą ar nusigramdyti ledą. O tam kartais prireikia ir keliolikos minučių. Deja, ne kiekvienas suspėja su tokia rutina, o nekantriausi į prievoles išvis numoja ranka. Visgi, perspėja draudikai, atsainus elgesys gali kainuoti labai brangiai: nenuvalytas sniegas ar ledas gali pabloginti matomumą, apgadinti kitus automobilius ir net tapti skaudžių avarijų priežastimi.

Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnams praėjusiais metais teko aiškintis per 47 tūkst. kelių eismo pažeidimų. Nuo sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka – taisykles pažeidusius automobilius gali nutempti ir savivaldybės pareigūnai. Tikimasi, vairuotojai atidžiau žiūrės, kur palieka automobilį, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai.

Pirmąjį automobilį varomą vidaus degimo varikliu Karlas Benzas sukonstravo dar XIX amžiaus pabaigoje, o šiandien vidaus degimo varikliu varomi automobiliai vis dar yra populiarūs ir plačiai naudojami. XX amžiaus pabaigoje pastebėta, kad transporto tarša turi žymią reikšmę ir susirūpinta, kad būtina ją mažinti. Vienas iš būdų mažinant transporto priemonių taršą yra jų elektrifikavimas.

Atšalus orams ir temperatūroms nukritus gerokai žemiau nulio, ypatingo dėmesio neretai pareikalauja ir mūsų automobiliai. Įvairūs krituliai, ore tvyranti drėgmė, druskomis ir smėliu nubarstytos gatvės transporto priemonių kėbulams gali pridaryti daug žalos. Jeigu tinkamai nepasirūpinama nešvarumais, jie gali pažeisti automobilio kėbulą ir net paskatinti koroziją.

Prasidėjus žiemai ekspertai ragina vairuotojus tinkamai pasirūpinti automobilio paruošimu šaltajam sezonui. Ypač svarbu prisiminti praėjusios žiemos pamokas, kai dėl didelių šalčių dalis vairuotojų susidūrė su sunkumais užvedant automobilį. Ką derėtų žinoti bei kokių klaidų nekartoti pasitinkant dar vieną žiemos sezoną?

Ministrų Kabinetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Aplinkos ministerijos pristatytam naujam kasmetiniam automobilių naudojimo mokesčiui.

Vasarą atlikti transporto priemonių taršos realiomis važiavimo sąlygomis matavimai parodė, kad didžioji dalis Vilniaus gatvėmis važiavusių transporto priemonių – 96 proc. – yra lengvieji automobiliai. Labiausiai sostinės orą teršia dyzelinu varomos transporto priemonės, kurių čia žymiai daugiau nei benzininių – 64 proc. (nacionaliniu lygmeniu dyzelinių transporto priemonių dalis sudaro beveik 70 proc.).

Prognozes, kad pavasarį prasidėjusią puslaidininkių krizę pavyks išspręsti ir automobilių pramonė rudenį grįš prie įprastų gamybos pajėgumų, ir vėl tenka nukelti. Dabartiniai ženklai rodo, kad ateityje pirkėjai gali susidurti su kylančiomis kainomis ir mažesne pasiūla, įspėja Tomas Šūmakaris, finansavimo bendrovės „SME Finance Leasing“ direktorius.