Pirma, ataskaita rodo, kad „trejetukininkams“ sunkiai įkandama jų pačių sudaryta Vyriausybės programa. Bet likus metams iki kitų Seimo rinkimų jos adaptavimas ar modifikavimas, pritaikant ministrų gebėjimams ir poreikiams, - pavėluotas sprendimas, nes nepavyks rezultato pasiekti ir 2015 m. ataskaitoje.

- Švietime esminės programinės nuostatos ne tik nepajudėjo, bet vis labiau klampina šią prioritetinę sritį. Dar šį pavasarį socialdemokratai deklaravo, kad bus išsaugotos mokyklos kaimo vietovėse, bus atsižvelgiama į sėkmingai veikiančią tautinių mažumų švietimo sistemą (iš Vyriausybės programos). Tačiau visos Lietuvos regionuose 11-12 klasių mokiniai į vidurinę mokyklą važiuoja po 20 km. Švietimo reforma duoda signalą jaunajai kartai, kad niekam neįdomūs jų poreikiai, mokymosi aplinka, tradicijos, mokytojų pastangos. Suskaičiuojamos galvos ir konstatuojama, kad jų per mažai, o tada naikinamos vidurinės mokyklos. Net 108 vidurinės mokyklos pasmerktos būti pagrindinėmis. Negaila net Lietuvos regionuose, miesteliuose esančių, svarbu suduoti smūgį Vilniaus ir aplinkinių rajonų tautinių mažumų mokykloms. Tuo tarpu premjeras toleruoja laikino ministro taikomus dvigubus standartus, kai Vilniaus Daukšos vidurinė mokykla (kur dėstoma lietuvių kalba) išlieka, o tokia pati Joachimo  Lelevelio lenkų mokykla - ne. Tačiau tokių diskriminacinių procesų netoleruos tautinių mažumų mokyklų bendruomenės. Tai parodė vakar įvykęs tėvų organizuotas mitingas.

- Regiono politika taip pat nėra šios Vyriausybės prioritetas. Nedidinamas savivaldybių savarankiškumas. Nepasitarus su rajonų gyventojais ir vadovais, kuriami kažkokie mistiniai dariniai, vadinami regionais, apie kurių egzistavimą savivaldybės sužino tik iš spaudos. Taip neva siekiama gauti daugiau ES paramos lėšų regionams. Ką siekiama apgauti - savo piliečius ar ES? Didėjant BVP, valstybė privalo didesnę dalį skirti viešajam sektoriui, savivaldybių biudžetams.  Ekonominį augimą turi jausti ne Finansų ministerija, bet piliečiai.  

- Socialinės apsaugos srityje į viską reaguojama „gaisrų gesinimo“ principu. Įvyko skandalingi dalykai vaikų globos namuose - tada jau pradėta kurti planus, kaip gerinti veiklą, bet reali parama šeimoms, globėjams paliekama ateities vyriausybėms. Šeimos rėmimo apraiškų Vyriausybės ataskaitoje taip pat sunku aptikti. Rašoma, kiek veikia dienos centrų. Kitas užsitęsęs padarinių likvidavimo procesas -  negrąžintos pensijos. Konstitucinis teismas pripažino, kad skola žmonėms už atimtas pensijas lieka valstybės skola ir ją reikia grąžinti, o ne dėlioti po kelis eurus. Pasityčiojimas, kuriame dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. BVP užaugo 2,9 proc., skolinimosi galimybės geriausios, ES institucijos informuotos apie valstybės skolą piliečiams. Privalu atsiskaityti su žmonėmis dabar.

- Tautinių mažumų keliamos problemos ir lūkesčiai jau juokina pasaulį. Nei traktatai, nei konvencijos, nei Vyriausybės programa neįtakoja pačios Vyriausybės bent parodyti geros valios kitataučiams piliečiams. Ataskaitoje, tiesa,  pusė puslapio skirta  tautinėms mažumoms. O tekste  pateikta metinė  tautinių mažumų kultūros centrų veiklos atskaita. Tai daugiau nei įžūlu.

- Šiandien Seimo pirmininkė seniūnų sueigai pateikė konkrečius skaičius, kurie rodo, kad Vyriausybė nepateikia laiku daugiau nei 50 proc. išvadų pateiktiems aktualiems įstatymų projektams. Tai tik patvirtina „trejetukininkų“ sindromą. Kaip buvusi mokytoja tikiu, kad yra galimybių pasitempti arba susitelkti ir dirbti taip, kad rezultatus pajustų piliečiai. Nes galimybės likti antriems metams, kaip mokykloje, jau nėra. Nebus ir šios Vyriausybės kitos kadencijos.

Rita Tamašunienė,
Seimo LLRA frakcijos seniūnė