Dėl R.Hesso kapo Wunsiedelio miestelį pamilo neonaciai kaip piligrimystės ir kasmetinių eitynių vietą. Lygiai taip pat, kaip per mūsų valstybines šventes organizuojamos plikagalvių, Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadinamų „patriotiniu jaunimu".

Su vokiečiais yra kitaip. Jų valdžios atstovai šį patriotizmo tipą nelabai mėgsta. Po pačių sukelto ir pralaimėto II pasaulinio karo jie turi kai kuriems mūsų politikams nesuprantamą pasišlykštėjimą naciais. Todėl prieš trejus metus Wunsiedelio valdžia likvidavo R. Hesso kapą. Jo palaikai buvo ekshumuoti, kremuoti ir išbarstyti nežinomoje vietoje. Tačiau paaiškėjo, kad vis dėlto Fiurerio mylėtojams tai netrukdo. R. Hessas išgaravo su vėju, o neonacių eitynės Wunsiedelyje liko.

Šiemet Wunsiedeliečiai nusprendė, kad jiems jau gana. Daugiau nei 25 metų bejėgiškai žiūrėję į grėsmingas nazioli eitynes, šiųmetę jų eiseną pavertė pasityčiojimo įvykiu. Šio renginio reliacijos tuojau pat tapo žiniasklaidos hitu šalyje ir plikagalviams su svastikos ženklu dabar yra... nemalonu, kad visa Vokietija iš jų šaiposi.

Kaip nesišaipyti iš neonacių, į savo kasmetinį renginį kaip visada pajudėjusių liūdnai, grėsmingai ir mirtinai rimtai, o užbaigusių jį spalvingu konfeti, sumišimo. Jų minos atrodė kaip katės, pagautos atliekančios savo reikalą apšviestos cirko arenos viduryje. Jie prarasdavo pasitikėjimą savimi su kiekvienu žengtu metru, nes žygio metu sužinojo, kad... žygiuoja patys prieš save. Wunsiedel staiga sumargavo spalvotais plakatais, informuojančiais, kad už kiekvieną jų įveiktą metrą miestas išmokės 10 eurų EXIT-Deutschland organizacijai. Tai organizacija, remianti žmones, nusprendusius nutraukti ryšius su dešiniuoju ekstremizmu ir pradėti normalų gyvenimą. Tikslas kilnus, todėl miestelis, per ankstesnius tokius paradus ištuštėdavęs, šį kartą išėjo į gatves, kad ne tik dalyvautų antinacistiniame aukų rinkime, bet ir ragintų ruduosius kuo ilgesnėms eitynėms. Ragindavo juos skatinančiais šūkiais ir plojimais, rožiniais ir mėlynais plakatais su užrašais: „Prie susimetimo marš!", „Tautinis ir dosnus!", „Kad tik fiureris žinotų!", „Greitas kaip kurtas! Kietas kaip uola! Ir dosnus kaip niekada!".

Kai nazioli supratę, kad pateko į paspęstus spąstus, tikėdamiesi išvengti pažeminimo nuleisdavo akis, pamatydavo savotišką skaitiklį, baltais dažais nupieštą ant asfalto. Kas tūkstantį metrų iš po jų batų pasirodydavo informacija: „Jau surinkote 1000 eurų", „Jau surinkote 5000 eurų". Fiziškai silpnesniems demonstrantams buvo bandoma padėti nemokamai maitinant bananais, virš kurių puikavosi užrašas „Mein Mampf" (mano ėdalas). Tokiu būdu Vokietijos neonaciai „prižygiavo" 10 tūkst. eurų išėjimui iš neonacizmo finansuoti – apie tai paskelbė didžiulis plakatas Wunsiedelio parado finiše. Už šį nuopelną miestas parengė net padėkos diplomus. Demonstrantai nenorėjo jų imti, bet, duodu žodį, daugelyje niūrių burnų mačiau sulaikomo juoko grimasą.

Tai ne mano sumanymas, tačiau aš norėčiau rekomenduoti jį Lietuvos valdžios atstovams tam atvejui, jei pripažintų, kad nesuvaldo mūsų „patriotinio jaunimo", kas, drįstu manyti, greitai įvyks.

Lucyna Schiller