Šis reikšmingas pokytis palies kiekvieną šeimą ir kiekvieną žmogų, 2015 metus paženklins tyliuoju kainų augimu, lengvesnio pirkinių krepšelio sindromu ir socialinio netikrumo atmosfera. Prekių ir paslaugų kainos kyla, jų niekaip nepavys nežymus darbo užmokesčio augimas. O padidinti ar pasididinti pajamas jokių perspektyvų nėra. Laisvos rinkos principas skurstantiems! Dirbantis žmogus ar orią senatvę užsitarnavęs senjoras ir šiais metais gyvens taupymo režimu, nuo kurio jau visi pavargo.

O ekonominiai rodikliai optimistiniai: auga BVP, krizė praėjo, ekonomika atsigauna, planuojama surinkti 3 kartus didesnes įplaukas į biudžetą.

Peršasi klausimas, kodėl neketinama grįžti į prieškrizinį finansavimą, kodėl nenumatytas nuoseklus viešojo sektoriaus sričių lėšų augimas ir paskirstymas? Biudžeto projektas ir Vyriausybė į šiuos klausimus neatsako.

Nėra simptomų, kad suaktyvės darbo rinka ir užimtumas, ypač sprendžiant jaunimo bedarbystės problemą. Negimsta vizija, kuriant palankią mokestinę aplinką smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuris nyksta, ypač regionuose. Dėl to 2015 metais bilietų į Angliją ir kitas ES šalis pardavimai išliks stabilūs, nes ką siūlo Vyriausybė darbingiems ir norintiems užsidirbti – tai emigracija. Emigrantų atsiunčiami pinigai, matyt, ir yra tos planuojamos didesnės įplaukos.

Deklaratyvus lieka ir savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo klausimas. Po ilgų diskusijų ir Vilniaus miesto, ir kitų savivaldybių finansinių problemų sprendimas 2015 metais  atidedamas vėlesniam laikui, paliekant jas finansinių įsipareigojimų, kurie dabar sudaro 2 mlrd. litų, duobėje. Skiriamos vis naujos funkcijos, skatinama įgyvendinti investicinius projektus ir modernizavimus, bet nei įrankio, nei mechanizmo nesuteikiama. Savivaldybės biudžeto dalis sudaro vos 11 procentų, kuomet kitose ES valstybėse savivalda ir pasitikėjimas ja išreikšta apie 30 procentų.

2015 m. biudžeto akcentas – krašto apsauga ir didžiulė investicija į ginklus bei patrankas. Tačiau švietimas ir kultūra, visų šalių pagrindinis prioritetas, lieka biudžeto paraštėje. Ar ne per siaurai suvokiamas prioritetinis tikslas – krašto apsauga? Ar tikrai bus kam tomis patrankomis ginti kraštą? Juk pilietiškumo jausmo ginkluotės kiekiu neišugdysi, neišugdysi ir visų kitų gebėjimų, reikalingų jaunajai kartai, kuri kurs ateitį ir priims sprendimus.

Keistas požiūris į kitą deklaratyvų šūkį dėl valstybinės kalbos mokėjimo ir puoselėjimo. Sumažintos tautinių mažumų mokyklų krepšelio lėšos taip ir neatkurtos į prieškrizinį lygį, o kartelė pakelta aukščiau. Vyriausybė su Švietimo ir mokslo ministerija kurčia pedagogų protesto akcijoms, ne tik neieško sprendimų, bet nuskamba gąsdinimo ir bausmių tonas. Pradedančių mokytojų atlyginimai priešpaskutinėje vietoje ES, o perkamoji galia mažesnė nei 2009 metais. Grąžinti mokinio krepšelio dydį į prieškrizinį lygį tiesiog būtina.

Apibendrinant, visi geri pokyčiai įvyko per pirmuosius dvejus šios Vyriausybės darbo metus, kai valdančiajai daugumai priklausė Lietuvos lenkų rinkimų akcija: vietiniams keliams didėjo finansavimas nuo 2013 metų, turizmo sektoriaus laukė PVM lengvata, negrąžintas pensijas pradėta kompensuoti taip pat tais metais, sumažėjo ir šildymo kaina vartotojui – įvykdyta užduotis, prie kurios atsakingai dirbo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovaujama ministerija, o PVM šildymo lengvatos panaikinimas nenumatytas Vyriausybės programoje.

Po pirmojo svarstymo 2015 metų biudžeto pasiūlymai grįžta į Vyriausybę, kad būtų numarinti. Mažai tikėtina, kad biudžetas bus patobulintas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija nebalsuos už abejingą požiūrį į žmogų, apatišką problemų sprendimą, kurį siūlo 2015 metų biudžetas.

Rita Tamašunienė