Visi norintys studijuoti iki liepos 24 d. turi pateikti prašymą LAMA BPO informacinėje sistemoje. Taip pat būsimiems studentams svarbu atkreipti dėmesį, ar jų norimoje studijų programoje yra būtinas stojamasis egzaminas ir, jei taip, jį išlaikyti. O jau pateikus prašymą studijuoti – įsitikinti – ar jame yra teisingi brandos atestato duomenys. Galiausiai sulaukus kvietimo studijuoti – su mokymo įstaiga pasirašyti studijų sutartį. Tačiau, tai – dar ne viskas. Viena iš stojimo naujovių – pasikeitęs privalomųjų valstybinių egzaminų sąrašas, teigia A. Slimanavičienė.
„Šiemet stojantieji, įgiję vidurinį išsilavinimą 2024 m. ir pretenduojantys į valstybės finansuojamas bei nefinansuojamas vietas, turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirinktą. Be to, konkursinį balą nuo šių metų nustato pačios aukštosios mokyklos. Štai, pavyzdžiui, 2024 m. VIKO stojantiesiems nustatytas minimalus konkursinis balas yra 3,2. Jį abiturientas gali surinkti, išlaikęs 3 privalomus valstybinius brandos egzaminus, kurių vidurkis – ne mažesnis nei patenkinamas lygmuo (16 balų)“, – šių metų stojimų sistemos pokyčius pristato VIKO atstovė.
Pasak A. Simanavičienės, norinčius studijuoti ypač gąsdina valstybinis matematikos egzaminas. Mat nuo 2024 m. jis yra privalomas stojant į visas studijų programas, išskyrus menus: „Šiuo reikalavimu siekiama stiprinti aukštojo mokslo kokybę ir studentų pasirengimą studijoms.“
Dažniausios stojančiųjų klaidos
Neretai norintieji studijuoti pavėluoja pateikti paraišką pirmajame stojimo į aukštąsias mokyklas etape. Tačiau specialistė ramina, jog nerimauti nereikėtų. Kita padaroma klaida – kur kas didesnė.
„Nepateikę stojimo paraiškos per pagrindinį etapą, būsimi studentai tai gali padaryti ir per papildomo priėmimo pirmąjį ir antrąjį etapą. Didesnė problema kyla tuomet, kai sprendimas, kur studijuoti, priimamas skubotai ir neapgalvotai. O kartais pasirinkimai pakeičiami ir paskutinę minutę. Tokiu atveju galima suklysti ir pasirinkti sau netinkamą ar nenorimą studijų programą. Taip studijų vietą gali prarasti tie, kurie tos studijų programos iš tiesų norėjo, tačiau dėl mažesnio balo nebuvo pakviesti studijuoti“, – sako A. Slimanavičienė.
Pasak ekspertės, prieš priimant sprendimą dėl aukštosios mokyklos ir studijų programos pasirinkimo, svarbu kuo išsamiau su jomis susipažinti: „Būsimiems studentams patarčiau išanalizuoti norimos aukštosios mokyklos ir studijų programos specifiką. Paprastai ši informacija skelbiama internetinėse svetainėse ar socialiniuose tinkluose. Be to, visuomet galima tiesiogiai kreiptis į aukštosios mokyklos darbuotojus ar studentų atstovybės narius.“
Pokyčiai socialiai jautrioms grupėms
Nuo 2024 m. stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose atsirado papildoma konkursinė eilė asmenims iš socialiai jautrios aplinkos.
„Įstatymų nustatyta tvarka antra konkursinė eilė padės socialiai jautrioms grupėms padidinti studijų prieinamumą. Tokiu būdu visiems, kurie yra pasirengę studijoms, siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas patekti į aukštąsias mokyklas. Socialinė aplinka neturi tapti kliūtimi siekti aukštojo mokslo“, – yra įsitikinusi VIKO studentų priėmimo organizavimo vadovė A. Slimanavičienė.
Į antrąją konkursinę eilę galės pretenduoti: stojantieji iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, globotiniai, turintieji 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties. Šiems stojantiesiems taikomi tie patys minimalūs reikalavimai bei konkursinio balo sandara kaip ir visiems stojantiesiems.
Pranešimo spaudai inf.
