Nors specialiųjų tyrimų tarnyba nerado jokio kompromato šiai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovei, tai jau nėra svarbu. Principai nugalėjo. LLRA antrą kartą pasiūlė J.Neverovičiaus kandidatūrą į ministro postą, bet premjeras kategoriškai nesutinka. „Tikrai netvirtinsiu, aš politiniuose žaidimuose nedalyvauju. Artimiausiu metu bus politinė taryba ir čia - ne vaikų darželis", – pasakė Algirdas Butkevičius.
Ką gi, principai yra svarbu. Ypač premjerui. Nesikraustysiu, sakė premjeras, gyventi į Turniškes. Ir persikraustė. Neva aplinkybės privertė. Valstybės apsaugos departamentas privertė. Kita vertus, koks džiaugsmas iš principų, jei jų nesilaikoma. Lankstumas – tai pagrindinis Algirdo Butkevičiaus principas. Jau kiek kartų politologai grasino politine krize, o premjerui visada pavykdavo išlaviruoti ir aplenkti politinius nesklandumus. Svarbiausia - pajausti vėjų, pučiančių iš Daukanto aikštės, kryptį, o visa kita savaime susitvarkys. Juk visada galima prisidengti fraze: „Jūs mane klaidingai supratote".
Ko verta, pavyzdžiui, istorija su taip vadinamu viceministrų „juoduoju sąrašu". Iš pradžių premjeras pasipiktino. Po to persigalvojo. Galiausiai buvo nuspręsta, kad atleis visus, kam mestas įtarimų šešėlis. Bet jeigu specialiųjų tarnybų pažyma bus švari, jokių pretenzijų nepareikš. Tačiau ne viskas taip paprasta. Jau vėliau paaiškėjo, kad specialiųjų tarnybų pažyma dėl interesų skaidrumo tebuvo uždanga, už kurios patogu paslėpti asmeninį prezidentės priešiškumą.
Energetikos viceministrė Renata Cytacka, patekusi į nepriimtinų žmonių sąrašą, jau seniai buvo „rakštimi akyje". Tai ne tą vėliavą iškels ant savo namo, tai papriekaištaus prezidentei, švelniai tariant, dėl netikslumų. Bet juk atvirai nepasakysi, kad ne tos spalvos yra maištinga viceministrė, todėl griebtasi „nekompetentingumo" etiketės. Ir dar, pažymėtina, be jokių įrodymų. Svarbiausia – tik prikabinti etiketę. Tiesa, dar kreiptis pagalbos į lojalią žiniasklaidą, kuri su komanda „puls" perrinkti kaulelius bet kam ir suformuos reikalingą visuomenės nuomonę.
Tik manoma, kad kandidatų paskyrimas ir vertinimas yra juos teikiančios partijos pagrindinių organų prerogatyva. Iš tikrųjų lemiančiu faktoriumi buvo ir bus žiniasklaidos nuomonė. Vienas leidinys perims iš kito leidinio iniciatyvą, pagražins ar pablogins, pakartos ir paaštrins. Sniego gniūžtė išaugs tokio dydžio, kad atskirti melą nuo tiesos jau taps neįmanoma. Galiausiai susiformuos visuomeninis rezonansas, į kurį valdžia jau nebegalės nereaguoti.
Šioje padėtyje paprasčiau yra atsitraukti. Paprasčiau atiduoti auką visiškam sudraskymui. Juk kai tik trukdantis žmogus iš politinės arenos bus pašalintas, apie jį tuoj pat užmirš. Tačiau jeigu partijos draugai užstos, triukšmas pakils su nauja jėga.
Kai LLRA stojo ginti savo atstovės, tą pačią akimirką buvo mesti akmenys. Pats svariausias – „Kremliaus ranka". Patikrinta ir nenuvilianti priemonė, tuoj pat pataikanti į taikinį ir, svarbiausia, leidžiama naudoti be įrodymų ir nebaudžiamai. Stojote ginti – še jums kaltinimai: nesukalbami, užsispyrę, siekiantys destabilizuoti padėtį ir panašiai.
„Visas šis ažiotažas dėl Renatos Cytackos buvo dirbtinai išpučiamas, tam, kad atitraukti dėmesį nuo ekonomikos problemų, susijusių su mūsų produkcijos eksportu, – mano Valdemar Tomaševski, - Kaip įprasta, vykdoma priešo paieška, o pirštu rodoma į LLRA. Šioje situacijoje mūsų partija laikosi principingos pozicijos ir gina savo atstovus. Juk mes suprantame, kad didžiausia Cytackos nuodėmė yra ne vėliavos, o tai, kad ji, būdama Lietuvos enkų mokyklų mokinių tėvų forumo visuomeninės organizacijos pirmininke, gina tautinių mažumų teises."
Iškyla klausimas, kodėl šioje situacijoje koalicijos partneriai tyli? Kodėl negalioja koalicijos susitarimas? Kodėl sprendimai priimami ne valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdyje, bet kuluaruose ir užkulisiniai žaidimai tampa lemiami?
„Perspektyva neaiški, neretai mūsų partneriai nevykdo susitarimų, už mūsų nugarų veda derybas su konservatoriais. Tai mums nepriimtina. Savo žmonių mes nepaliekam ir stengiamės vykdyti naują sąžiningą politiką, kurios, tiesą pasakius, trūksta mūsų politinėje arenoje. Jeigu mes nesurasim sutarimo, ką gi. Mums postai koalicijoje – tai tik priemonė realizuoti savo programą ir vykdyti įsipareigojimus rinkėjams. Mes nebijome dirbti opozicijoje", – sako Valdemar Tomaševski, LLRA lyderis.
Šiandien sunku vienareikšmiškai teigti, mano LLRA, kas buvo pagrindine Energetikos viceministrės Renatos Cytackos užsipuolimo priežastimi: politinės kultūros stoka ar korumpuotų grupuočių interesai. Energetika, sprendžiant pagal ministerijos išlaidas įvairiems ekspertams, konsultantams ir teisininkams, yra viena iš pačių pažeidžiamiausių, vertinant skaidrumo pusę. Remiantis Seimo audito komiteto ataskaita, konservatorių valdymo laikais daugiausia konsultantų paslaugų apmokėjimui išleisdavo Energetikos ministerija – apie 5 milijonus litų per metus.
Jelena Pismeninkova
