I. Dabašinskienės teigimu, pastaruoju metu daug kalbama apie „sėkmingą“ aukštąjį mokslą tik technologijų, inovacijų, verslumo kontekste, t. y. viskas vertinama labai pragmatišku požiūriu, o humanistiniai ir vertybiniai dalykai palikti lyg savaime kažkur dreifuoti šalia. „Universitetai – tai ta erdvė, kur studentai pirmiausia turėtų būti ugdomi per vertybinį vektorių – padedant suvokti, kas iš tiesų gyvenime yra svarbu, kokie yra moraliniai principai, ir tik tada juos kreipti konkretesnės disciplinos link. Tik brandi, empatiška ir pilietiškai atsakinga visuomenė galės kurti ir saugesnę ateitį“, – teigia VDU profesorė.
Interviu su profesore – kodėl universitetai praranda savo tikrąją esmę ir prasmę bei kodėl svarbu mokėti ne tik konkuruoti, bet ir bendradarbiauti.
Kaip Jūs matote ir vertinate universitetus šiuolaikiniame pasaulyje?
Ligi šiol ėjome paprastesniu, lengvesniu keliu – kaip uždirbti daugiau pinigų, kaip viską padaryti greičiau, efektyviau. Visa tai skatino tik lenktynes ir konkurenciją, užnugaryje paliekant tikrąją prasmę.
Mes išmokome labai gerai vartoti europinį institucinį žargoną, prisitaikyti prie raštų kalbos, nuolat manipuliuodami tam tikrais raktažodžiais, atpažįstamais biurokratų. Įtrauktis, integracija, lygios teisės, galimybės, išmanioji visuomenė, tarpkultūrinė kompetencija ir pan. tapo neatsiejama universitetinio diskurso dalimi, tačiau nebūtinai nuoširdžiai suvokiama ir įgyvendinama praktikoje. Žodžių reikšmės išblukusios ir nematome apčiuopiamo veiksmo ir turinio. Šiuo požiūriu man labai skaudu, kad nuėjome į pragmatizmą – nuo politikos iki aukštojo mokslo sistemos. Lyg ir tikėjomės, kad ekonominiai, globalizaciniai saitai sustabdys pasaulį nuo karų ir Europa gyvens ir puoselės taiką. Tačiau taip neatsitiko, karas privertė suvokti, kad globalizacija, t. y. bendradarbiavimas su visais pasaulio regionais, visgi neužtikrino mums galimybių kalbėtis, suprasti, puoselėti ir ginti bendražmogiškąsias vertybes. Kitaip tariant, ne visuose regionuose žmonės supranta, kas yra teisės viršenybė, pagaliau – partnerinis susitarimas ir žodžio laikymasis.
Šiuolaikiniai studentai taip pat nori visko labai greitai, čia ir dabar. Tačiau reikia suvokti, kad universitetai skiriasi nuo vadinamųjų „švietimo verslų“, teikiančių greitas komercines mokymo paslaugas. Jie yra ir turi būti suvokiami kaip visa apimančios ugdymo(si) institucijos, kuriose svarbi reikšmė teikiama mokslo tyrimams, kūrybiniams ieškojimams bei savirealizacijai.
Universitetai turi atrasti galimybes ugdyti studentus pasitelkdami humanistines vertybes ir formuodami jaunų žmonių moralinį stuburą – šių dienų akivaizdoje tai tampa ypač aktualu, o visa kita, deja, yra jau antraeiliai dalykai. Galime sakyti, kad 2022 m. įvyko ideologijų lūžis ir laukiame globalaus perversmo, kuris įvyks tik perkrovus savo vertybinę sistemą. Universitetų misija čia – pagrindinė.
Esate minėjusi, kad užtenka Europos universitetams varžytis tarp savęs, reikia ieškoti sąlyčio taškų, bendradarbiauti ir konkuruoti Europai globaliai. Ar taip ir gimė idėja kurti „Transform4Europe“ aljansą, kuriame VDU užima svarbią poziciją? Papasakokite, kaip viskas išsirutuliojo.
Iniciatyva įsilieti į „Transform4Europe“ buvo politinė. 2017 m. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas savo kalboje iškėlė idėją, kad būtina Europos universitetams vienytis. Europos Komisija į tai labai greitai sureagavo ir nusprendė burti universitetus bendroms iniciatyvoms vienijantis ir kuriant taip vadinamą Europos universitetą.
Kaip įprasta Europos Komisijos programoms, buvo paskelbti šaukimai projektams, į kuriuos aktyviai pradėjo atsiliepti įvairūs universitetai. Vytauto Didžiojo universitetas, bendradarbiaudamas su kitais partneriais, tapo aljanso „Transformuokimės Europoje“ („Transform4Europe“) dalimi. Į šį aljansą kartu atėjo Alikantės universitetas (Ispanija), Silezijos universitetas (Lenkija), Triesto universitetas (Italija), Sarlando universitetas (Vokietija), Sofijos universitetas (Bulgarija) bei Estijos dailės akademija.
Šie Europos universitetų aljansai iš pradžių pradėjo trejų metų trukmės darbus, tačiau, tai nėra, ką esame įpratę vadinti „projektu“, ribotos trukmės reiškiniu, o ilgalaikė bendradarbiavimo iniciatyva. Europos Komisija lygiai taip pat nori, kad kuo daugiau Europos universitetų įsitrauktų į aljansus, ir tam skiria papildomas lėšas. Po pirmųjų šaukimų šiuose aljansuose dalyvauja tik 5 proc. Europos universitetų, o siekiama 10 proc. įsitraukimo, todėl ateityje daugės universitetų, kurie jungsis prie jau veikiančių aljansų arba kurs naujus.
Šiuo metu VDU drauge su partneriais pakvietė prie „Transform4Europe“ prisijungti Portugalijos katalikiškąjį universitetą ir Slovėnijos Primorskos universitetą – dar vyksta integracijos procesas, tačiau tikimės, kad universitetai netrukus įsilies į bendras veiklas ir „Transform4Europe“ aljansą sudarys jau nebe septyni, o devyni nariai.
Kadangi aljansų kūrimas yra Europos Komisijos vadovaujama programa – visi universitetai yra suinteresuoti tapti europinės inciatyvos dalimi. Galima pasidžiaugti, kad tokiai mažai šaliai kaip Lietuva integracija į skirtingus aljansus yra ypač sėkminga, nes net penki Lietuvos universitetai jau dalyvauja aljansuose.
Nenuostabu, kad, panašiai kaip universitetai yra skirtingi savo pakraipomis ar galbūt net misijomis, taip skirtingi ir aljansai, kurių dabar iš viso yra 41. Nepaisant to, akcentuojamas ir vykdomas bendradarbiavimas ir tarp pačių aljansų, siekiant vienyti esamus išteklius, plėtoti Europos viziją ir susivienijant konkuruoti globalioje kovoje su labai sparčiai tobulėjančiais Azijos universitetais, taip pat su anglosaksiškomis šalimis, pirmiausia – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, bet taip pat ir su Jungtine Karalyste, su kuria po „Brexito“, kaip žinome, tarpuniversitetinis bendradarbiavimas yra sudėtingesnis.
Tikiu, kad universitetams sujungus savo pajėgas, drauge kuriant jungtines programas ir laboratorijas mokslui, dalinantis esamais infrastruktūriniais ištekliais, bendradarbiaujant ir realizuojant naujas idėjas, iniciatyvas ir inovacijas, jie galės sukurti reikšmingesnių rezultatų. Tokia yra europinė politinė vizija, o universitetai – šios vizijos pagrindiniai įgyvendintojai.
VDU buvo tarp kelių universitetų, kurie kūrė „Transform4Europe“ aljansą. Vokiečiai yra šio aljanso koordinatoriai – su jais daugiausiai generavome idėjas. Na, o pavadinimas „Transform4Europe“ kilo, supratus, kad turime transformuotis kitokiai ateičiai ir individualiu, ir instituciniu lygmeniu. Labai gaila, tačiau matome, kad aukštojo mokslo erdvėje universitetai kaip senos, tradicinės aukštosios mokyklos pralaimi konkurencinėje kovoje su labai greitas švietimo paslaugas siūlančiais verslais. Klausimas, ką naujo šiandien gali pasiūlyti universitetai?
Kalbate apie transformaciją ir kitokią ateitį – kokios sritys, Jūsų aljanso nuomone, ateityje bus svarbiausios?
Galvodami apie transformaciją, mąstėme apie tai, su kokiomis problemomis susiduria pasaulis ir kaip mes jas galime spręsti. Klimato kaita buvo viena iš tų temų, juolab, kad šie klausimai yra svarbūs visose disciplinose. Dar vienas svarbus dalykas – skaitmenizacija, kurią visi akcentuoja. VDU yra lyderis Aljanse šiuo aspektu – yra subūręs ekspertų grupę, nuolat konsultuojančią visus kitus Aljanso narius, taip pat padeda Aljansui bendrauti virtualioje erdvėje.
Kita svarbi dimensija, kaip jau esu minėjusi, yra atsigręžti į socialinį-humanistinį universitetų lauką. Daugelis aljanso universitetų turi humanitarinių mokslų fakultetus, kai kurie ir menų fakultetus, ir visi (išskyrus Estijos dailės akademiją) atlieka tyrimus bei įgyvendina studijas įvairiose mokslo srityse. VDU išsiskiria kaip stipriausias ir lyderiaujantis socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, besistengiantis motyvuoti vis naujoms veikloms. Todėl noriu pasidžiaugti VDU kolegomis, mokslininkais ir departamentų darbuotojais, kurie puikiai dalijasi savo patirtimis ir žiniomis su aljanso nariais ir yra motyvuoti bendram darbui.
Kitas svarbus aljanso tikslas – antreprenerystė ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Antreprenerystę suvokiame ne tik kaip verslumą ir jo skatinimą, bet ir kaip asmenų bei grupių bendradarbiavimą ugdant kūrybiškumą. Kaip žinia, šiais metais Europos kultūros sostinė yra Kaunas, todėl mūsų artimiausias partneris šiais metais yra „Kaunas 2022“. Aljanso nariai bendradarbiauja ir atvyksta patirties semtis ir iš kitų mūsų kolegų skirtingose srityse – nuo švietimo ir pedagogų rengimo iki žemės ūkio.
„Transform4Europe“ aljansas yra neabejingas Ukrainos aukštojo mokslo situacijai karo akivaizdoje. Kaip vyksta bendravimas ir bendradarbiavimas su Ukrainos universitetais?
Po vasario 24 d. visi atsibudome kitoje realybėje. Tie, kurie intensyviai bendradarbiavo su Ukrainos akademija, turi ten kolegų, bičiulių – jiems akademinės bendruomenės situacija yra ypač neraminanti. Visi aljanso universitetai nuo pirmųjų karo dienų teikia individualią pagalbą Ukrainos universitetams, paramą studentams. Visgi, kadangi mes, lietuviai, su lenkais esame arčiausiai Ukrainos karo – ėmėmės inciatyvos, kad Aljansas kaip vienis būtų aktyvesnis ir pasiūlytų bendras iniciatyvas. Esame jau numatę ne vieną veiklą mokslo tyrėjų mainams, jų kvalifikacijos tobulinimui, bendram dėstymui, tyrimams ir kt.
