Per mažai lankstumo
Atrodytų, verslui neturėtų kilti didesnių problemų keisti viešojo pirkimo sutarčių sąlygas, kai gerokai išaugo žaliavų kaina. Lietuvos Respublikos teritorijoje dar šių metų kovo mėnesį paskelbus nepaprastąją padėtį, turbūt niekam nekilo klausimų dėl rinkoje susiklosčiusių nenumatytų aplinkybių ir viešojo pirkimo sutarčių kainų peržiūros. Visgi, realybė yra kiek kitokia. Daugiau nei 2000 gamybos, prekybos ir kitų sektorių įmonių vienijančių bei verslo interesams atstovaujančių Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai konstatuoja, kad iš Lietuvos Respublikos valstybės institucijų nesulaukiama lankstesnio požiūrio dėl viešojo pirkimo sutarčių ir viskas priklauso tik nuo pačių užsakovų geranoriškumo. Negelbsti ir tai, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija raštu yra paraginusi visas ministerijas ir savivaldybes bei joms pavaldžius pirkimų vykdytojus bendradarbiauti su verslu ieškant geriausių susidariusios situacijos sprendimų. Apibendrinant, praktikoje pastebima, kad rasti sutarimą su užsakovu dėl proporcingo rizikų pasiskirstymo yra pats sudėtingiausias veiksmas.
Tačiau verslui nereikėtų nuleisti rankų. Aišku, būtina suprasti, kad kiekviena situacija yra individuali, tad vieniems pritaikomos taisyklės nebūtinai tinka kitiems. Bet jau galima konstatuoti, kad dėl susidariusios geopolitinės situacijos ir iš jos kylančių pasekmių egzistuoja reali galimybė persiderėti viešojo pirkimo sutarties kainą, dėl kurios buvo sutarta anksčiau. Tokias prielaidas sudaro Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos ir kompetentingų valstybės institucijų išaiškinimai, ne visuomet reikia, kad galiojančių sutarčių sąlygose būtų numatytos kainos indeksacijos opcijos.
Vien kainos padidėjimo fakto nepakanka
Siekiant pakeisti viešojo pirkimo sutarčių sąlygas, kainos peržiūros procedūroje kiekvienos konkrečios sutarties atveju visų pirma būtina tinkamai pagrįsti nenumatytas aplinkybes. Kitaip sakant, sutarties kainą siekianti pakeisti šalis turi įrodyti, kad kainos pokytį lemia nuo jos nepriklausančios priežastys, jų nebuvo galima numatyti tariantis dėl pradinės sutarties kainos, teikiant pasiūlymą bei pasirašant viešojo pirkimo sutartį. Taip pat būtina įrodyti, kad pasikeitusios aplinkybės keičia sutartinių prievolių pusiausvyrą: padidėja sutarties įvykdymo kaina ar sumažėja galimybės įvykdyti visus sutarties įsipareigojimus. Vien tik žaliavų kainų pokytis, jei jis iš esmės nepakeičia šalių prievolių pusiausvyros, nėra pagrindas pradinės viešojo pirkimo sutarties kainos perskaičiavimui. Teikdamas kainos pasiūlymą, pavyzdžiui, dėl trijų metų trukmės viešojo pirkimo sutarties sudarymo, verslas turėtų įsivertinti istorinį trijų metų laikotarpio žaliavų kainų pokytį, o procentinė jo išraiška turėtų būti priskiriama verslo rizikai vykdant minėtą sutartį. Tik didesnis žaliavų kainų procentinis pokytis galėtų būti laikomas iš esmės keičiančių sutarties šalių pusiausvyrą ir sudaryti prielaidas sutartyje numatytų kainų peržiūrai.
Žaliavų kainų pokytį galima pagrįsti Statistikos departamento rodikliais: remiantis statybos sąnaudų elementų kainų indeksu (SSKI), gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksu (GKI), vartotojų kainų indeksu (VKI, SVKI) ar kitais objektyviais šaltiniais, pavyzdžiui, biržos duomenimis, liudijančiais apie aktualių žaliavų kainų pokytį per atitinkamą laikotarpį. Kaip ir buvo minėta, kiekvienas atvejis yra skirtingas, tad reikėtų objektyviai įvertinti kiekvieną situaciją ir pasirinkti aktualių žaliavų kainų pokytį geriausiai atspindžius šaltinius.
Norint pakeisti viešojo pirkimo sutarčių nuostatas, itin svarbiu tampa ir savalaikiškumas. Teismų praktikoje akcentuojama, kad klausimai dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pokyčių turi būti inicijuoti nedelsiant situacijai pasunkėjus. Ne išimtis – ir žaliavų kainų brangimas. Rekomenduotina kuo greičiau iniciuoti kainų peržiūrą, nes nenumatytų aplinkybių motyvas kaip teisinė prielaida sutarčių kainų peržiūrai jau pradeda išsikvėpti. Nors sprendimų susitarti išties yra, žingsniai – ganėtinai aiškūs, nepavykus bendrai sutarti dėl kainų perskaičiavimo žaliavų pabrangimo kontekste, lieka galimybė inicijuoti reikalavimus dėl kainų peržiūros teisminiu keliu, kuris tam tikrose situacijose gali būti perspektyvus.
Teisės firmos „Sorainen“ advokatas, vyresnysis teisininkas Žilvinas Briedis
