Ne paslaptis, kad reikalavimai patenkinami nepilnai
Šioje dalyje reglamentuota, kad baigus fizinio asmens bankroto bylą kartu su kitais reikalavimais yra nurašomi reikalavimai dėl žalos, sukeltos nusikalstamais veiksmais, t. y., jeigu asmuo, padarydamas nusikalstamą veiką, sukelią ir žalą (pvz., sugadina ar sunaikina turtą ir pan.), tokie reikalavimai gali būti nurašomi ir jų nereikia įvykdyti pilna apimtimi.
Svarbu pabrėžti, kad fizinio asmens bankrotas pasižymi tuo, jog iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, yra sudaromas fizinio asmens bankroto planas. Pagal jį bankroto laikotarpiu yra tenkinami kreditorių reikalavimai. Tačiau ne paslaptis, kad dažniausiai reikalavimai patenkinami ne pilna apimtimi ir su dalimi kreditorių būna neatsiskaitoma. Tokiu atveju, likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai yra nurašomi, išskyrus kelias išimtis.
Minėto FABĮ straipsnyje nurodyta, kad bankroto plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, nurašomi. Tiesa, įstatymas neleidžia nurašyti reikalavimo dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimų, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu.
Paskutinė FABĮ redakcija prieštarauja Konstitucijai
Iš šių nuostatų matyti, kad iš nusikalstamomis veikomis padarytos žalos kilę reikalavimai taip pat yra nurašomi pasibaigus fizinio asmens bankroto bylai. Tačiau tokie anksčiau nurodyti reikalavimai kaip alimentų ir baudų mokėjimas išlieka net pasibaigus bylai, jie nėra nurašomi.
Konstitucinis Teismas, įvertinęs tokį reguliavimą, nusprendė, kad juo yra sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos ir iš esmės išvengti pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą. Tuo tarpu šią žalą patyręs asmuo, kuris dėl jam padarytos žalos tapo kreditoriumi šio fizinio asmens bankroto procese, negauna teisingo patirtos žalos atlyginimo.
Taip pat Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš esmės analogiškas ankstesnės redakcijos (galiojusios iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nuostatas šis teismas jau buvo pripažinęs prieštaraujančiomis Konstitucijai 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu. Iš to seka, kad Seimo priimtoje paskutinėje FABĮ redakcijoje nebuvo pašalintas Konstitucinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu konstatuotas neteisėtas reguliavimas. Todėl Konstitucinis Teismas nutarė, kad paskutinės FABĮ redakcijos nuostatos prieštarauja Konstitucijai.
Seimas turės užtikrinti pokyčius
Šis nutarimas ypač aktualus dėl to, kad Konstitucinis Teismas taip pat pasakė, jog naujausias nutarimas galioja ir į praeitį arba nuo 2019 m. birželio 13 d. FABĮ redakcijos įsigaliojimo. Tai reiškia, kad, jeigu per laikotarpį nuo šios redakcijos įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) iki šių metų gegužės 20 d. buvo nurašyti iš nusikalstamomis veikomis padarytos žalos kilę reikalavimai, tokie reikalavimai turėtų būti laikomi galiojančiais, o ne nurašytais.
Tai labai svarbu visiems dalyvaujantiems bankroto bylose: tiek skolininkams, sukėlusiems žalą nusikalstamomis veikomis, tiek kreditoriams, kurių reikalavimai buvo nurašyti. Pastarieji gali reikalauti tokios žalos atlyginimo, net jeigu jų reikalavimai buvo nurašyti per aptariamą laikotarpį.
Tiesa, svarbu paminėti, kad aptariamas Konstitucinio Teismo nutarimas reiškia, jog Seimas turės keisti FABĮ ir įtvirtinti, kad iš nusikalstamomis veikomis padarytos žalos kilę reikalavimai nėra nurašomi. Tokią logišką išvadą galima daryti atsižvelgiant į gegužės 20 d. nutarimą.
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertas Kazimieras Karpickis
