Kiek anksčiau esu rašęs, kad didžiausia 2021 m. vykstančio gyventojų surašymo problema yra tai, kad klausėjai nelankys gyventojų ir tiesiogiai su jais nebendraus, kaip kad būdavo ankstesnių surašymų metu. Tai reiškia, kad dalis visuotinio surašymo duomenų neatitiks tikrovės, kadangi: 1) duomenys apie asmens tautybę ar tikėjimą nėra šiai dienai privalomi pateikti ir dažnai registruose yra nenurodyti; 2) nuo sausio 15 d. iki vasario 28 d. vykęs gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo anketavimas buvo pasmerktas nuo pat pirmos dienos, nes buvo vykdomas tik elektroniniu būdu, o kaip matome iš to paties Statistikos departamento pateiktos statistinės informacijos, jog tik 77 proc. namų ūkių turi asmeninius kompiuterius namuose, kaimiškose vietovėse – 71 proc. Jei įsigilinus detaliau, matyti, kad 2020 m. asmenys, naudojęsi viešosiomis el. paslaugomis 16-74 metų amžiaus grupėje yra viso labo tik 57,7 proc., o 65-74 metų darbo grupėje – tik 14,4 proc.; 3) Statistikos departamentas nevykdė veiksmingos viešinimo ar gyventojų informavimo kampanijos apie visuotinio surašymo apimtyje vykdomą gyventojų anketavimą, o ir Tautinių mažumų departamentas taip pat buvo nusišalinęs nuo šio klausimo.

Telieka tik apgailestauti, kad visuotinio surašymo organizatoriai tinkamai neįvertino esamos realios situacijos informacinių technologijų naudojimo Lietuvoje aspektu, dėjo nepakankamai pastangų siekiant informuoti gyventojus, viešinti informaciją apie surašymą. Objektyviai vertinant jau pradinėje visuotinio gyventojų ir būstų surašymo stadijoje savaime buvo užprogramuoti netikslumai ir realios situacijos iškraipymas fiksuojant duomenis apie gyventojų tautybę, gimtąją kalbą. Šiandien jau visiems akivaizdu, kad tik tradicinis, gyvo kontakto būdas, klausėjui lankant kiekvieną suinteresuotą asmenį, galėjo atnešti sėkmę šiuo klausimu.

Kaip matome visuomeninė organizacija Lietuvos lenkų sąjunga su eile kitų nevyriausybinių organizacijų dar sausio mėnesio pradžioje turėjo teisingas įžvalgas ir prognozes dėl Statistikos departamento inicijuotos anketos nesėkmės. Todėl LLS nusprendė inicijuoti pilietinę akciją - Visuomeninį Vilniaus krašto lenkų tautybės gyventojų surašymą, kuriuo siekiama atkreipti gyventojų dėmesį kaip svarbu deklaruoti savo tapatybę LLS rengiamame visuomeniniame Vilniaus krašto lenkų tautybės gyventojų surašyme, paaiškinti jiems, kad surinkta medžiaga leis palyginti duomenis ir nustatyti tikrąjį lenkų tautybės asmenų skaičių. Ši akcija organizuojama ne tik elektroniniu, bet ir tradiciniu būdu, klausėjų pagalba lankant kiekvieną gyventoją ir jį apklausiant raštu.

LLS iniciatyva taip pat jau sulaukė tarptautinio palaikymo. Europos Parlamento narys, Europos tautų federalinės sąjungos (FUEN) pirmininkas, Lorant Vincze atsiuntė Lietuvos lenkų sąjungai palaikymo raštą. Panašios visuomeninės surašymo akcijos tradicinių tautinių mažumų daug kartų buvo rengiamos kitose ES šalyse: Rumunijoje ir Slovakijoje vengrų tautinės mažumos, Bosnijoje ir Hercegovinoje – kroatų tautinės mažumos ir t.t. Analogiškos iniciatyvos yra sveikintinos ir net skatinamos praktiškai visų ES šalių vyriausybių.

Tikimės, kad LLS visuomeninė iniciatyva sulauks didesnės sėkmės negu Statistikos departamento vykdyta akcija ir bet kokiu atveju visų bendras tikslas – nustatyti tiksliausią įmanomą tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvoje skaičių, bus pasiektas.

Lietuvos lenkų sąjungos visuomeninės iniciatyvos koordinatorius
Valdemar Urban