SEB banko birželį atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 20 proc. Lietuvoje apklaustų jaunuolių tikisi, jog po penkerių metų jų mėnesio pajamos atskaičius mokesčius viršys 2 000 eurų, kai 2019 metais pasiekti tokį atlyginimą per penkerius metus tikėjosi 17 proc. respondentų.
Moterų lūkesčiai vis dar kuklesni
Per apklausą paaiškėjo, kad peržengti 2 000 eurų atlyginimo ribą per penkerius metus tikisi trečdalis (34 proc.) apklaustų jaunų vyrų, o tokius pat atlyginimo lūkesčius puoselėjančių jaunų moterų skaičius yra beveik tris kartus mažesnis – 13 procentų.
Lūkesčių skirtumas itin ryškus aukščiausių ir žemiausių atlyginimų kategorijose.
Didžiausia dalis (35 proc.) apklaustų moterų nurodė, kad po penkerių metų tikisi uždirbti 1 001–1 500 eurų. 28 proc. moterų nurodė, kad tikisi uždirbti 1 501–2 000 eurų, 23 proc. – 501–1000 eurų per mėnesį.
Į 501–1 000 eurų atlyginimą taikosi tik 8 proc. jaunų vyrų, 27 proc. nurodo, kad siektų uždirbti 1001–1500 eurų, o 30 proc. apklaustų vyrų viliasi per penkerius ateinančius metus užsitikrinti 1 501–2 000 eurų mėnesio atlyginimą.
Stereotipų įtaka
Skirtingus jaunų žmonių finansinius lūkesčius tiesiogiai ir netiesiogiai veikia daug aplinkybių, tarp jų ir vis dar gajos aplinkos ir visuomenės nuostatos ir seniai susiformavę stereotipai dėl vadinamųjų moteriškų ir vyriškų profesijų, šeimoje prisiimamų pareigų.
Lyčių lygybės situaciją Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių darbo rinkose rodo ir nuolat atliekami Eurostato tyrimai. Jų duomenimis, Lietuvoje vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas siekia 14 procentų. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad tarp dirbti pradedančių jaunuolių atlyginimų skirtumas yra mažesnis, o su amžiumi moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai didėja, nes keičiasi karjera ir šeimos poreikiai.
Tai, kad skirtumų vis dar egzistuoja, tikėtina, daro įtaką jaunuoliams, projektuojantiems savo profesinę ir finansinę ateitį. Todėl investuoti į moterų ambicijas, pasitikėjimą savo galimybėmis ir lygybės užtikrinimą darbo rinkoje reikia nuolat.
Ambicijas kursto darbo ir studijų patirtis bei praktika
Pastebimą įtaką jaunuolių lūkesčiams dėl ateities atlyginimo daro ir praktikos, darbo ir studijų patirtis.
Geriausiai iš visų savo finansines perspektyvas vertina šiuo metu dirbantys ir studijuojantys respondentai. Ketvirtadalis (25 proc.) iš jų po penkerių metų tikisi 2 000 eurų per mėnesį viršijančio atlyginimo, o daugiau negu trečdalis (36 proc.) mano, kad jų mėnesio pajamos atskaičius mokesčius sieks 1 501–2 000 eurų.
Praktiką įmonėse ar organizacijose atlikusių apklaustųjų lūkesčiai taip pat yra gerokai didesni. Gauti 2 000 eurų viršijantį atlyginimą tikisi kone dvigubai daugiau praktiką atlikusių jaunuolių (24 proc.) negu jos neišbandę respondentai (13 proc.).
Taigi vis daugiau jaunuolių puikiai suvokia praktikos reikšmę būsimai karjerai. Tapę organizacijų komandos dalimi jaunuoliai jaučiasi kur kas užtikrinčiau, labiau pasitiki savimi ir žino, kokius įgūdžius turėtų įgyti ar patobulinti. Savo ruožtu mes siekiame padėti būsimiems specialistams įgyti patirties kasmet organizuodami praktiką aukštųjų mokyklų studentams.
Šiemet mūsų banke šešias savaites trukusioje programoje dalyvavo 55 studentai iš Baltijos šalių. SEB banke Lietuvoje praktiką atliko 18 studentų, kiekvienas iš jų turėjo savo mentorių banke, kuris rūpinosi veikla ir tobulėjimu. Tokia patirtis jauniesiems talentams suteikia pagrindą puoselėti pozityvius karjeros ir finansinius lūkesčius.
Su dabartiniu atlyginimu išsiverčia kas antras
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje dauguma (39 proc.) dirbančių jaunuolių šiuo metu per mėnesį gauna 501–800 eurų atskaičius mokesčius. Daugiau negu ketvirtadalio (28 proc.) dirbančių respondentų pajamos siekia 800–1 200 eurų per mėnesį.
Darbą su studijomis derinančių ir dažniausiai ne visu etatu dirbančių respondentų pajamos yra kiek žemesnės: 31 proc. uždirba 301–500 eurų per mėnesį, dar tiek pat – nuo 500 iki 800 eurų per mėnesį. Tik 5 proc. dirbančių studentų pajamos viršija 1 200 eurų.
Nors skirtumas tarp dabartinių pajamų ir ateities planų yra akivaizdus, bet ketvirtus metus iš eilės SEB banko atliekamas tyrimas liudija, kad jaunimo požiūris į savo galimybes ir finansinę ateitį nuosekliai gerėja.
Komentaro autorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko valdybos narė, SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė