Nuotolinio bendravimo įrankiai nepraranda aktualumo

Iki šiol vartotojų beveik nenaudota bet dėl intensyvaus nuotolinio darbo išpopuliarėjusi vaizdo konferencijų programėlė „Zoom“ populiarumą išlaiko ir karantinui pasibaigus, rodo anoniminiai agreguoti „Bitės“ tinklo duomenys, lyginant laikotarpį prieš karantiną, karantino viduryje (balandžio 2 ir 3 savaites) su laikotarpiu po karantino.

„Balandžio viduryje, lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, tinkle fiksavome įspūdingą, beveik 30 kartų išaugusį, platformos „Zoom“ duomenų srautą. Karantinui pasibaigus, programoje suvartojamų duomenų kiekis yra beveik 3 kartus mažesnis nei piko metu, tačiau lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, programa vis tiek maždaug 10 kartų populiaresnė. Šie duomenys rodo dvi tendencijas – žmonės neskuba grįžti į biurus ir, greičiausiai, toliau darbuojasi iš namų, o į biurus grįžę darbuotojai įprastus susitikimus keičia nuotoliniais“, – pasakoja Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Karantino metu duomenų srauto ūgtelėjimą patyrusios nuotolinio bendravimo platformos „Skype“ situacija panaši – balandžio viduryje dvigubai išaugęs jos populiarumas dabar susitraukė, tačiau vis tiek išlieka apie 70 procentų didesnis nei prieš karantiną. Duomenų srautai atskleidžia, kad per karantiną vartotojai programoje rinkosi tiek vaizdo, tiek įprastus garso skambučius.

„Stebėdami duomenų pokyčius, matome, jog nesustoja augęs bendravimo platformos „Slack“ populiarumas. Balandžio viduryje jai skirtų duomenų suvartojimas „Bitės“ tinkle augo net 40 proc., o dabar yra beveik 50 proc. didesnis. Panašu, kad karantino metu žmonės šią platformą atrado, prisijaukino ir toliau ja sėkmingai naudojasi“, – sako G. Butėnas.

Dirbama mažiau?

Nuotolinio bendravimo programas vartotojai visuotinio užsidarymo metu naudojo tiek darbo reikmėms, tiek mokymui, tiek laisvalaikiui, o tai reikšmingai prisideda prie šių paslaugų populiarumo. Vis tik dažniausiai tik darbui naudojami įrankiai po karantino generuoja kur kas mažesnį duomenų srautą.

„Įdomu, kad, pavyzdžiui, el. pašto programa „Microsoft Outlook 365“ ir darbui skirtų programų paketas „Microsoft Office 365“ po karantino naudojami mažiau. Tokia tendencija stebina, nes šie įrankiai darbe reikalingi nepriklausomai nuo to, kokiu būdu – nuotoliniu ar tiesioginiu – dirbama. Panašu, kad tai gali būti susiję su prasidėjusiu atostogų sezonu, pasibaigusiais mokslo metais, galimai ir dėl šiuo metu padidėjusiu nedarbu šalyje“, – sako G. Butėnas.

Kiek neįprasta, kad nuotoliniu būdu darbinėms užduotims planuoti ir deleguoti skirtas įrankis „Trello“ balandžio 2 ir 3 savaitėmis naudotas net 30 proc. mažiau nei prieš karantiną. O dabar, karantinui pasibaigus, po truputį grįžta į įprastas populiarumo vėžes. Spėjama, kad tam įtakos galėjo turėti sumažėjęs didelių projektų kiekis bendrovėse – jiems valdyti dažniausiai ir naudojama ši platforma. Per karantiną pasikeitė ir užduočių pobūdis – dažnai darbus reikėdavo atlikti greitai, per daug neplanuojant, „čia ir dabar“, tad projektų valdymui labiau praversdavo kiti įrankiai.

Netikėta: „YouTube“ – mažiau populiarus nei prieš karantiną

Karantino pradžioje lietuviams dar svarbesnis nei įprastai tapo vaizdo turinys – ypač augo vaizdo įrašų ir jų nuomos platformų, taip pat kompiuterinių žaidimų populiarumas. Pavyzdžiui, „YouTube“ duomenys sudarė 60 proc. bendro „Google“ serverių duomenų prieaugio. Šis srautas išaugo įvedus karantiną, tačiau jam pasibaigus neįtikėtinai nukrito – yra net gi 15 proc. žemesnis nei prieš karantiną.

„Viena vertus, kilusi „YouTube“ populiarumo banga suprantama – namuose daugiau laiko leisti pradėję žmonės atsisuko į internete prieinamas ir įtraukiančias pramogas. Be to, ši paslauga – nemokama, tas dar labiau didina jos patrauklumą. Kita vertus, šioje platformoje sunaudojamų duomenų srauto nuosmukis neįtikėtinas – platforma netgi mažiau populiari nei iki karantino. Matyt, vartotojai kiek pavargo nuo nuolatinio buvimo namuose ir imasi kitokių laisvalaikio praleidimo būdų. Sumažėjusiam srautui įtakos turi ir puikūs vasaros orai“, – aiškina G. Butėnas.

JAV vaizdo įrašų nuomos platformos „Netflix“ duomenų srautas šiuo metu yra kiek didesnis nei prieš karantiną, tačiau lyginant su karantino laikotarpiu – susidomėjimas platforma kiek krito.

„Išmaniosios televizijos „Go3 | Bitė“ „Bitės“ tinkle suvartojamų duomenų kiekis šiuo metu didesnis 2,5 karto, lyginant su laikotarpiu karantino pradžioje, kovo mėnesio viduryje. Būtent tuo metu ir pristatėme šią paslaugą, o vartotojai turinį galėjo pasiekti karantino metu nemokamai“, – sako G. Butėnas.

„Facebook“ naudojamasi mažiau, „TikTok“ populiarumas – neblėsta

Nors „LinkedIn“ ir nėra populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje, jo augimas karantino metu – pats didžiausias. Kovą lyginant su vasariu, naršymui šiame socialiniame tinkle išnaudota net 680 proc. daugiau duomenų. Vis tik nors po karantino šis skaičius ir susitraukė, dabar čia suvartojama apie 33 procentų daugiau duomenų.

Panaši tendencija matoma stebint ir socialinio tinklo „Facebook“ suvartojamų duomenų srautą – karantino metu feisbukas sulaukė didesnio vartotojų srauto, bet dabar platforma „Bitės“ tinkle naudojamasi netgi mažiau nei prieš karantiną.

„Kaip ir vaizdo įrašų platformų atveju, taip ir socialiniuose tinkluose žmonės dabar mažiau aktyvūs nei buvo per karantiną. Toks pokytis natūralus, nes daugiau laiko leidžiame gryname ore ar draugų kompanijoje, o ne prie išmanių įrenginių ekranų. Nepaisant to, prognozuojame, jog metų pabaigoje vartotojai mūsų tinkle bus sunaudoję maždaug 35 proc. daugiau mobiliųjų duomenų nei pernai, jų augimas – nuolatinis procesas. Vasarą jis taip pat stabiliai auga – nors po karantino vartotojai ir naršo mažiau, gerokai daugiau keliauja po Lietuvą, rečiau laiką leidžia namuose prie bevielių „WiFi“ tinklų, tad ir mobiliųjų duomenų suvartojama gerokai daugiau“, – pasakoja G. Butėnas.

Per karantiną į viršų šoktelėjęs socialinio tinklo „Instagram“ vaizdo įrašų vartojimas ir socialinio tinklo „TikTok“ populiarumas neblėsta. Abi platformos skaičiuoja iki 30 proc. didesnį duomenų suvartojimą nei balandžio viduryje.

„Tendencijos rodo, kad toks vaizdo turinys, kokį siūlo „Instagram“ ar „TikTok“ – trumpi, smagūs, „namų gamybos“ vaizdo įrašai – šiuo metu yra itin populiarus. „TikTok“ apskritai muša visus populiarumo rekordus – jau perkopė 2 milijardų atsisiuntimų ribą, o praėjusį mėnesį buvo labiausiai parsisiunčiama programėlė pasaulyje“, – pasakoja G. Butėnas.