Nors didžioji dalis studentų Lietuvoje už savo bakalauro studijas nemoka, pragyvenimo išlaidos kitame mieste, o ypač sostinėje, neturint čia giminaičių ar negavus bendrabučio kambario, gali susidaryti tikrai nemažos. Ne visi studentai nori ir išgali už būstą ir pragyvenimą mokėti tėvų pinigais, tad studijų derinimas su darbu – gana įprasta praktika. Kaip rodo praėjusių metų „Swedbank“ tyrimo duomenys, prie iš tėvų gaunamų pajamų ar stipendijos dirbdami prisiduria 3 iš 5 šalies studentų.
Kokio darbo ieškoti?
Šiandien didžioji dalis darbdavių yra itin lankstūs ir suteikia puikias galimybes studentams derinti mokslus ir darbą. Tačiau prieš pradedant darbo paieškas, svarbu ne tik gerai apgalvoti, kokioje srityje studentas įsivaizduoja savo karjeros pradžią, bet ir suprasti, kad darbas turi neužgožti laiko studijoms ir laiko poilsiui.
Karjera yra ne sprintas, o maratonas, tad jam reikia ruoštis iš anksto – gerai apgalvoti, koks įrašas gyvenimo aprašyme gali tapti pirma pakopa pradėjus žengti karjeros laiptais. Jei yra galimybė nedirbti nekvalifikuoto darbo, kurį neretai renkasi studentai, vertėtų pagalvoti apie praktiką organizacijoje, kuri jus domina.
Nemaža dalis studentų po praktikos pasilieka dirbti organizacijose, taip nuo pat pirmųjų žingsnių profesiniame kelyje kryptingai siekdami savo karjeros tikslo. Pavyzdžiui, „Swedbank“ per metus vidutiniškai priima apie 100 praktikantų, iš kurių pusė lieka dirbti organizacijoje toliau.
Jei visgi iš karto norite rinktis darbą, o ne praktiką, svarbu realiai įvertinti savo lūkesčius. Neretai studentai tikisi kur kas geresnės darbo pozicijos, nei jie turi patirties ir žinių, taip pat gerokai didesnio atlyginimo, nei jų turima patirtis gali būti įkainota. Realus situacijos vertinimas ne tik padės nenusivilti − neadekvatūs lūkesčiai gali padaryti jums meškos paslaugą ir nustumti į kandidatų sąrašo pabaigą.
Kas svarbiausia darbo pokalbyje?
Pirmasis universalus patarimas − prieš pokalbį derėtų pasidomėti ta organizacija, į kurios darbo vietą pretenduojate, jos specifika ir vertybėmis.
Asmeniškai ne kartą teko dalyvauti profesinėse atrankose, kuomet kandidatas vargiai gaudėsi, kur atėjęs ir į kokią darbo vietą nori patekti. Sutikite, tai nesuteikia nei privalumų prieš kitus dalyvaujančius atrankoje, nei pasitikėjimo tokiu kandidatu.
Kaip taisyklė, darbdaviai vertina motyvuotus ir iniciatyvius kandidatus, todėl pokalbio pabaigoje patartina išsamiau pasidomėti siūloma darbo pozicija bei būsimais darbuotojų atrankos etapais.
Nors ir esate studentas, privalu atminti, kad vėluojant į darbo pokalbį apie tai reikėtų įspėti atrankos specialistą, su kuriuo turite susitikti. Apie neatėjimą nepranešus iš viso, matyt, nevertėtų net užsiminti – tuomet tik tokia informacija ir liktų įraše prie jūsų pavardės.
Apranga darbo pokalbiui turėtų būti tvarkinga, ir jei sunku nuspręsti, ką rengtis, visada padės „mamos testas“ – ji tikrai pasakys, ar apranga yra tinkama pokalbiui dėl darbo. Žinoma, persistengti taip pat nebūtina – pavyzdžiui, jei ruošiatės dalyvauti darbo atrankoje banke, naujo kostiumo pirkti tikrai neskubėkite.
Ir pabaigai dažnas klausimas, kurį užduoda pirmojo darbo ieškantys studentai – kaip dėl jaudulio, ar jis gali pakišti koją? Tikriausiai nerasime kandidato, kuris nė kiek nesijaudintų pokalbio dėl darbo metu, o ypač pirmojo. Darbdaviai tai žino, ir tai dažniausiai neturi įtakos galutiniam sprendimui – jie vertina jūsų motyvaciją dirbti būtent jų organizacijoje ir stengiasi suprasti jus kaip asmenybę, tad tiesiog stenkitės būti savimi.
Lina Žemaitytė-Kirkman, „Swedbank“ Karjeros centro vadovė
