„Technologijų ekspertai vieningai sutaria, kad „IBM Simon“ telefonas aplenkė laiką. Tai buvo ateities telefonas, kuris leido daug daugiau nei tik skambinti ar rašyti žinutes. Revoliucinis jis buvo dar ir dėl to, kad turėjo vos kelis mygtukus, o visos funkcijos buvo valdomos paspaudimams jautriame ekrane. Prie tokio dizaino ir valdymo telefonų pasaulis sugrįžo tik po 13 metų, kai „Apple“ pristatė savo pirmąjį „iPhone“, – pastebi „Telia“ įrangos vadovas Aurelijus Vaičiulionis.

1994 metų rugpjūčio 16 dieną debiutavęs „IBM Simon“ sukėlė nemažą šurmulį, bet taip ir netapo visų geidžiamu išmaniuoju telefonu. Pirmiausia, įtakos tam turėjo jo kaina – be įsipareigojimų šis telefonas kainavo 1 099 JAV dolerius, kas šiandien būtų maždaug 1 900 JAV dolerių.

Tai buvo prietaisas, galėjęs pasiūlyti kompiuterio funkcijas, tačiau, skirtingai nei dabartiniai išmanieji, tam įgyvendinti reikėjo pakankamai daug vietos, ir stiprių rankų. IBM telefonas svėrė apie 0,5 kg, o savo dydžiu prilygo pusei plytos. Ir jei šiandien tokį gremėzdą nešiotis būtų nepatogu, anuomet madingoms plačioms kelnėms ir jų kišenėms tai nebuvo didelė problema.

Didžiąją telefono priekinę dalį užėmęs paspaudimams jautrus LCD ekranas (11,4 cm × 3,6 cm) tuomet gerokai išsiskyrė iš kitų mažaekranių mygtukinių telefonų. Tiesa, į lengvus prisilietimus jis nereagavo: maigyti šį ekraną reikėjo ne pirštais, o specialiu pieštuku – žodžiu, jis buvo savotiškas „Samsung Galaxy Note“ serijos pirmtakas.

„Dar vienas esminis skirtumas nuo ryškiaspalvių šiuolaikinių išmaniųjų – pirmojo išmaniojo ekranas buvo nespalvotas. Jo raiška buvo išties vargana, tad jame aiškiai matėsi kvadratiniai pikseliai. Jei norite geriau įsivaizduoti, kaip atrodė tas ekranas, pažiūrėkite į tradicinio skaičiuotuvo ekraną“, – pasakoja A. Vaičiulionis.

Šiandien išmaniųjų savininkai itin džiaugiasi galėdami bet kada ir bet kur fiksuoti nuotraukas ir vaizdo įrašus. Deja, su „IBM Simon“ to nebūtų pavykę padaryti. Ne tik dėl to, kad jo ekranas buvo skirtas atvaizduoti raides ir skaičius, o vidinės atmintinės talpa siekė vos 1 megabaitą (vidutinė nuotrauka šiandien užima 2–3 megabaitus). Jis tiesiog neturėjo vaizdo kameros. Apskritai, pirmasis telefonas su kamera debiutavo tik po 6 metų nuo „IBM Simon“ pasirodymo.

Didėjant telefonų ekranams bei techniniams parametrams, vis svarbesnis tampa baterijos klausimas. Ir nors dabar į „IBM Simon” korpusą tilptų ne viena šių laikų telefono baterija, prieš 25 metus telefonų komponentai buvo gerokai didesni. Pirmojo išmaniojo telefono baterija įrenginį aktyviai naudojant galėjo ištverti vos vieną valandą. Gerai bent, kad pirkėjai jas išsyk gaudavo dvi, o taip pat telefono įkroviklį, kuris užėmė daugiau vietos nei pats telefonas.

Tačiau labiausiai šiandien šiame telefone pasigestumėte mobiliojo interneto. Žengiant į 5G erą ir išnaudojamų mobiliųjų duomenų kiekiams vis didėjant, būtų sunku įsivaizduoti kasdienybę be mobiliojo interneto savo delne. Tiesa, „IBM Simon“ turėjo apie 10 programėlių, tad bent dalį savo darbų su šiuo išmaniuoju galėtumėte atlikti ir neturėdami interneto ryšio. Tarp jų – skaičiuotuvas, kalendorius, faksas, adresų knyga, užrašinė, dokumentų tvarkyklė, darbų planavimo programa ir kitos. „IMB Simon“ turėjo ir el. pašto programėlę.

Dar daugiau, telefoną su kitais įrenginiais buvo galima sujungti laidiniu ryšiu ir ne tik perkelti duomenis, bet ir įdiegti trečiųjų šalių programėles. Jas taip pat buvo galima įkelti naudojant PCMCIA atminties korteles.

„IMB Simon“ telefonu buvo prekiaujama apie pusmetį, prekybos pabaigoje jo kaina su dvejų metų sutartimi buvo sumažinta iki 599 JAV dolerių. Iš viso pasaulyje buvo parduota 50 tūkst. „IBM Simon“ telefonų.

Šiuo metu išmaniuosius telefonus turi apie 35 proc. pasaulio gyventojų arba per 2,7 milijardo žmonių, o bendrai mobiliuosius telefonus naudoja du iš trijų planetos žmonių, rašoma pranešime spaudai.