„Birželio mėnesį savo gimtadienį švenčia vienas pirmųjų išmanaus laikrodžio titulą pelniusių laikrodžių – „Ruputer“, kurį sukūrė bendrovė „Seiko“. Ši japonų kompanija buvo žinoma kaip stipri laikrodžių gamintoja, tad natūralu, kad viena pirmųjų įžengė į būtent išmaniųjų laikrodžių sritį. Tačiau įvairių bandymų būta ir iki tol. Pati bendrovė „Seiko“ 1982 metais sukūrė „T001 TV Watch“, kurį įkvėpė tuo metu populiarus Džeimso Bondo filmas „Aštuonkojė“. Taip, šis laikrodis iš tikrųjų leido žiūrėti televiziją, bet tam reikėjo daugybės papildomų priedų. Tačiau šiandien kuriami laikrodžiai savo galimybėmis iš tikrųjų stebina, o tokių laikrodžių tikriausiai neatsisakytų nė pats Džeimsas Bondas“, – sako Šiaulių „Akropolyje“ esančiame salone dirbantis „Bitės Profas“ Gintaras Gruodis ir dalinasi ryškiausiais išmaniųjų laikrodžių evoliucijos etapais.
Nekukli pradžia: trūko tik lietimui jautraus ekrano
Pasak G. Gruodžio, pirmuoju išmaniuoju laikrodžiu vadinamas „Ruputer“ turėjo beveik viską: „Šio laikrodžio pažiba – dviejų colių skersmens ekranas. O pats laikrodis leido juo žaisti žaidimus, peržiūrėti užrašinę, naudotis skaičiuotuvu ir visa tai jau prieš 21 metus! Vienintelis dalykas, kurio trūko šiems pirmosios kartos išmaniesiems laikrodžiams, tai lietimui jautrūs ekranai – juos reikėdavo valdyti svirtelėmis ir mygtukais, esančiais ant paties laikrodžio.“
Gamintojų spurtas: GPS telefone ir iki 90 minučių trunkantys pokalbiai
„Po sėkmingo pirmojo išmanaus laikrodžio starto, kiti gamintojai taip pat ėmėsi iniciatyvos. Pavyzdžiui, „Samsung“ 1999 metais pristatė laikrodį „SPH-WP10“, kuris buvo pramintas pirmuoju laikrodžiu-telefonu. Šiuo laikrodžiu pokalbiai galėjo trukti net iki 90 minučių. Tuo metu kitas šiandien plačiai žinomas gamintojas „Garmin“ 2003 metais pristatė pirmąjį GPS laikrodį „Forerunner 101“. Šis laikrodis žymėjo nukeliautą kelią bei padėjo nepasiklysti. Taip pat šis „Garmin“ laikrodis jau rodė nukeliautą distanciją bei vidutinį greitį, todėl greitai tapo geriausiu skaitmeniniu draugu visiems aktyviau sportuojantiems“, – nurodo G. Gruodis.
Kertinis lūžis: operacinė sistema visam laikui pakeičia laikrodžius
Kertiniu lūžiu, kaip teigia G. Gruodis, išmaniųjų telefonų evoliucijoje tapo jų supanašėjimas su išmaniaisiais telefonais: „2012 metai išmaniųjų laikrodžių istorijoje yra ypatingi. Šiais metais įmonė „Pebble“ sutelktinio finansavimo platformoje „Kickstarter“ pristatė savo išmaniojo projektą. Bandymų sukurti laikrodžius su operacine sistema buvo ir iki tol, tačiau „Pebble“ operacinė sistema buvo ypatinga – ji leido siųstis į laikrodį programėles bei jomis naudotis ir sinchronizuoti patį laikrodį su išmaniuoju telefonu. Tad šis laikrodis savo operacine sistema ir veikimo principu tapo panašiausias į šių dienų išmaniuosius laikrodžius. Šis projektas sulaukė itin didelio dėmesio ir žmonės jam suaukojo daugiau nei 10 mln. JAV dolerių. Pats laikrodis „Pebble“ buvo pristatytas 2013 metais. Po tiek dėmesio pritraukusio šio laikrodžio starto ir kiti gamintojai pradėjo kurti išmaniuosius laikrodžius su operacine sistema, sinchronizavimo tarp prietaisų funkcijomis bei palaikančius įvairias programėles.“
Rinka plečiasi: savo išmaniuosius laikrodžius pristato ir „Apple“
„2015 metais išmaniųjų laikrodžių rinką sudrebino kompanija „Apple“, pristačiusį pirmąjį „Apple Watch“. Šis savo funkcionalumu pernelyg neišsiskyrė iš tuometinių konkurentų, tačiau buvo itin stilingas ir paprastas naudoti. Atitinkamai ir kiti gamintojai tuo metu pradėjo dar daugiau dėmesio skirti savo išmaniųjų laikrodžių kokybei, išvaizdai ir patogumui. Pradedant pirmuoju „Apple Watch“, puikus išmaniųjų laikrodžių dizainas taip pat tapo vienu iš svarbių kriterijų renkantis tokį laikrodį“, – išskiria G. Gruodis.
Aukso amžius: visų dabartinių išmaniųjų laikrodžių galimybių net neišnaudojame
„Šiandien vienareikšmiškai prasidėjo išmaniųjų laikrodžių aukso amžius. Beveik visi gamintojai, įskaitant ir „Samsung“, „Garmin“, „Apple“, „Fitbit“ ir kitus, daug dėmesio skiria tiek laikrodžių stiliui, galingumui, funkcionalumui. Šiandieniniai išmanieji laikrodžiai tapo tiek išmanūs, kad gali patys automatiškai atpažinti, kokia sporto veikla užsiima vartotojas ir pradėti ją sekti. Taip pat galima vos keliais pirštų bakstelėjimais pakeisti ciferblato ekraną, per vaizdo įrašų platformą „YouTube“ žiūrėti filmukus ar stebėti kaip keičiasi orų prognozė. Taigi, šiandien išmanieji laikrodžiai tapo absoliučiais išmaniųjų telefonų jaunesniaisiais broliais, tik lengvai užsidedamais ant rankos.“