"Svarbiausia žinia yra pats JAV viceprezidento atvykimas. Reikia prisiminti, kad kai vyko Gruzijos karas ir po jo tuometinis Amerikos viceprezidentas keliavo į tas šalis, kurios jaučia Rusijos grėsmę. Dar prisiminus, kad buvo skubiai nusiųsti naikintuvai ir į Lietuvą, ir į Lenkiją, yra stengiamasi rusams priminti, kad Amerika turi tvirtus įsipareigojimus Baltijos šalims ir Lenkijai, ir kad Rusija turėtų atsargiai elgtis, nes nebus pro pirštus žiūrima, jei būtų mėginama šioms šalims kelti grėsmę", - naujienų agentūrai ELTA sakė K. Girnius.
Penktadienį išplatintame Baltųjų rūmų pranešime, kurį savo tinklapyje cituoja CNN naujienų tarnyba, rašoma, kad per savo susitikimus "viceprezidentas konsultuosis dėl veiksmų remti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei patvirtins kolektyvinės gynybos įsipareigojimus pagal Šiaurės Atlanto sutartį ir JAV ilgalaikę paramą visiems jos sąjungininkams ir partneriams Europoje".
Politikos apžvalgininkas teigia, kad vizito metu gali nuskambėti "standartiniai pasisakymai", tačiau atkreipė dėmesį į tai, kaip greitai buvo suorganizuotas vizitas, kuris turėtų prasidėti antradienį.
"Normaliai prezidento, viceprezidento kelionės yra planuojamos bent pusmetį arba metus. Užsienio reikalų ministrai greitai keliauja ir turi greitai keliauti, bet tokios valstybės kaip Amerikos prezidentai ir viceprezidentai taip nelaksto po pasaulį", - sakė K. Girnius.
Interviu naujienų agentūrai ELTA K. Girnius pasidalino įžvalgomis apie vizito reikšmę bei JAV ir Rusijos santykius.
ELTA: Ar šis JAV viceprezidento vizitas liudija padėties regione rimtumą? Ar turėtume suprasti, kad situacija yra tiek sudėtinga, kad JAV viceprezidentui reikia čia skubiai pasirodyti?
K. Girnius: Aš įsivaizduoju, kad Amerika tikrai nemano, jog Rusija ketina imtis kokių nors konkrečių veiksmų prieš šias šalis. Jos yra NATO šalys, tai tokie veiksmai būtų iššūkis pačiai NATO. Manau, kad rusai žino, kad būtų labai tvirta reakcija į kokius nors agresyvius veiksmus, ir jų neplanuoja. Amerika irgi tikisi, kad tokie žingsniai neplanuojami, bet tai yra būdas nuraminti šio regiono gyventojus.
Antra vertus, yra šiokio tokio spaudimo ir pačioje Amerikoje, kur prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) yra kritikuojamas, kad per daug nusileidžia (Rusijos prezidentui. - ELTA) Vladimirui Putinui. Dž. Baideno kelionė ir naikintuvų siuntimas (į Lenkiją ir Baltijos šalių oro policijos misiją) yra ir ženklas Amerikos Kongresui, kad jų kritika yra nepagrįsta.
Kritikai kalba, jog dėl to, kad B. Obama yra toks švelnus ir baikštus prezidentas, Rusija įsiveržė į Krymą. Kiti nurodo, kad Rusija užėmė Pietų Osetiją ir Abchaziją, nors tuo metu prezidentavo Bušas, kuris buvo karingas Amerikos prezidentas.
ELTA: Kiek Rusijai yra svarbi JAV siunčiama žinia? Kokio lygio dabar yra Rusijos ir Amerikos diplomatiniai santykiai?
K. Girnius: Rusijos ir Amerikos diplomatiniai santykiai yra krizės fazėje. Jie yra prastesni nei buvo bet kada nuo Tarybų Sąjungos iširimo. Krizė, manyčiau, yra didesnė negu toji, kuri buvo po karo su Gruzija, bet abi šalys turi vis dėlto viena su kita kalbėtis. Amerika turi labai svarbius interesus - ištraukti savo kariuomenę iš Afganistano ir, pavyzdžiui, sutramdyti Irano branduolinę programą. Be Rusijos pritarimo, šiokios tokios paramos, arba kad bent Rusija nekaišiotų pagalių į ratus, šituos esminius siekius bus labai sunku įgyvendinti.
Kai kurie apžvalgininkai pastebėjo, kad Rusija savo veiksmais prieš Ukrainą, kuri mainais į garantijas atsisakė branduolinio ginklo, kiša pagalius į ratus vienam kertinių JAV administracijos tikslų dėl branduolinio nusiginklavimo. Esą dabar Iranas dukart pagalvos, ar atsisakyti branduolinio ginklo...
Tai jau pasidarė aišku ne po šito (konflikto. - ELTA), o po to, kai buvo NATO puolimas prieš Libiją. Libija anksčiau turėjo branduolinius ginklus, kurių atsisakė. Manoma, kad jeigu Kadafis (Muammar Gadaffi. - buvęs Libijos diktatorius) jų būtų turėjęs, tada Vakarai gal būtų elgęsi atsargiau. Tai nėra nauja.
Bet yra grėsmingesnė žinia, kad, pavyzdžiui, Rusija ketina Bušere, Irane, pastatyti dar du branduolinius reaktorius. Tai yra netiesioginis ženklas, kad Rusija gali vykdyti tokią politiką Irane, kuri kenktų Amerikos interesams.
ELTA: Kodėl nepavyko užkirsti kelio įvykiams Ukrainoje?
K. Girnius: O kas tai numatė? Šis žingsnis buvo labai greitas. Reikia prisiminti, kad ilgą laiką iki Viktoro Janukovyčiaus valdžios griūties V. Putinas norėjo ne dalies Ukrainos, bet jis vylėsi, kad visa Ukraina pateks į Rusijos įtakos sferą.
Prisiminkime, V. Janukovyčius krito (vasario. - ELTA) 21-22 d., Krymo įvykiai prasidėjo po savaitės pusantros. Rusija veikė ganėtinai atsargiai, ji nepradėjo bombarduoti karinių bazių Kryme, bet iš pradžių jos kareiviai vaikštinėjo pasislėpę, be aiškių uniformų ir skiriamųjų ženklų. Tai buvo ir nelaukta, ir atsargiai daroma, ir kai staiga pažiūri - jau viskas post factum. Kaip būtum galėjęs užkirsti kelią įvykiui, kurio net ir nematei, o buvo sunku prognozuoti?
ELTA: Kiek yra realu, kad Rusija gali mėginti patikrinti NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimų tvirtumą?
K. Girnius: Aš manau, kad to nebus. Ką laimėtų rusai okupuodami Baltijos šalis? Nieko. Darbininkai prastai dirbtų, būtų streikai, reikėtų dislokuoti kariuomenę, kuri nėra tokia didelė, nieko daug nelaimėtum. Nebe tie laikai, kai galėdavai valstiečius priversti kariuomenėje tarnauti.
Antra vertus, jeigu būtų metamas iššūkis NATO,ir į jį nebūtų atsakoma, tai NATO nebeegzistuotų. Rusija tai žino. Tai skatina ir Vakarus tvirtai laikytis savo įsipareigojimų. Tas žinojimas, kad NATO yra svarbi Vakarams, yra paskata Rusijai elgtis labai atsargiai. Kaip begalvotume, Rusijos karinis potencialas yra turbūt penkis kartus mažesnis nei NATO ir Amerikos.
ELTA: Kaip manote, ar būtų vertinga kalbėti apie tokias sankcijas Rusijai kaip ginklų embargas, tai yra, kad Vakarų šalys Rusijai neparduotų ginklų?
K. Girnius: Aš nemanau, kad tai labai svarbus dalykas. Tiesa, jie negali pagaminti "Mistral" (laivų, kuriuos perka iš prancūzų. - ELTA), jie perka technikos iš Italijos, būtų galima apie tai svarstyti, bet aš nemanau, kad tai būtų didelis smūgis, nes Rusija yra viena pagrindinių ginklus eksportuojančių šalių. Jų karinė pramonė yra susilpnėjusi, bet dar tebėra pakankamai pajėgi.
Aš manau, kad kitokie draudimai, pavyzdžiui, apsunkinti net ir eiliniams rusams gauti vizas važiuoti į Europą, gerokai daugiau skaudėtų. Pradėtų pykti eiliniai Rusijos piliečiai, kad dėl valdžios veiksmų staiga sunku nukeliauti į Paryžių, Monaką, Londoną ar kitur.
Ačiū už pokalbį.
