Pernai įsisiūbavęs prekybos karas tarp JAV ir Kinijos jau turėjo neigiamos įtakos pasaulio ekonomikai. Iš viso muitai yra pritaikyti 250 milijardų dolerių vertės Kinijos prekėms. Be to, muitus grasinama pakelti nuo 10 iki 25 proc., taip pat ir dvigubai išplėsti prekių sąrašą, kurioms tokie muitai taikomi. Kinijos ekonomika ir be prekybos karo susiduria su iššūkiais. Vyksta natūralus augimo lėtėjimas, dėl išaugusio išsivystymo lygio darbingo amžiaus gyventojų skaičius pasiekė piką, Kinijos vyriausybė taip pat bando susidoroti su pertekline skolos našta ir augančiu blogų paskolų portfeliu.
Prekybos karas tarp JAV ir Kinijos nėra izoliuotas reiškinys. Suprastėję kinų lūkesčiai neigiamai atsiliepė Vokietijos ir kitų Europos šalių pramonei, nes namų ūkiai atsisako didelių pirkinių, pavyzdžiui, naujų automobilių. Šiuo metu vyksta intensyvios derybos tarp aukštų JAV ir Kinijos diplomatų dėl galimo prekybos susitarimo ir situacijos deeskalacijos. JAV reikalauja, kad Kinija taptų atviresnė investicijoms, reformuotų intelektinės nuosavybės apsaugą, nebetaikytų nesąžiningų konkurencijos metodų, pavyzdžiui, manipuliavimo valiutomis.
Dalis JAV reikalavimų yra labai ambicingi ir, tikėtina, nepriimtini kinams, tačiau visgi manoma, kad kompromisas bus pasiektas. Viena iš pagrindinių kliūčių susitarimui yra ir tai, jog neaišku, kaip priversti abi puses laikytis įsipareigojimų. Praėjusią savaitę pranešta apie proveržį derybose ir pradėta kalbėti apie D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimą, tačiau apie laimingą šios istorijos pabaigą šnekėti dar anksti.
Neramu ir kitame prekybos karų fronte. Ataskaita dėl automobilių importo grėsmės JAV nacionaliniam saugumui jau guli ant D. Trumpo stalo ir prezidentas turi teisę per 90 dienų nuspręsti imtis veiksmų. JAV neabejotinai pasinaudos šia ataskaita kaip svertu derybose su ES dėl prekybos. Po Trumpo ir Junckerio susitikimo vasarą kalbėta, kad JAV ir ES gali susitarti apskritai panaikinti muitus visoms pramoninėms prekėms, tačiau JAV nori praplėsti susitarimą, į jį įtraukdama ir žemės ūkį bei kitas Europos Sąjungai jautrias sritis. Verta prisiminti, kad nesugebėjimas susitarti dėl žemės ūkio jau sužlugdė ir praėjusias derybas dėl laisvosios prekybos sutarties tarp JAV ir ES.
Šiuo atveju skirtumas yra toks, kad JAV grasina muitais automobiliams. Tai suduotų skaudų smūgį ir taip šlubuojančiai Europos pramonei, kuri vis dar nebaigia tvarkytis su pasikeitusiais automobilių emisijų standartais. 3,5 proc. Europos sąjungos darbo vietų yra automobilių gamybos sektoriuje, pridėjus ir susijusias industrijas - skaičius perkoptų 7 proc. Tad akivaizdu, kad pritaikius automobilių muitus poveikis ES ekonomikai būtų ryškiai neigiamas.
„Brexit" situacija išlieka stabiliai chaotiška, bet vienaip ar kitaip kovo mėnuo atneš daugiau aiškumo. Europoje smarkiai suintensyvėjo pasiruošimas blogiausiam scenarijui, Theresa May suka ratus po Europos sostines bandydama gauti bent kažkokių nuolaidų, kurios įtikintų parlamentą paremti jos suderėtą susitarimą. Jungtinės Karalystės vyriausybė pasirinko labai rizikingą taktiką tempti laiką iki paskutinės minutės. Išėjimo be susitarimo tikimybė auga su kiekviena diena, nes britų parlamente taip ir neatsiranda alternatyvos, kuri galėtų suburti daugumą. Labai tikėtinas ir „Brexit" atidėjimo scenarijus ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui. ES aiškiai išdėstė poziciją, kad ji pritartų atidėjimui, jei tik JK to paprašytų.
Gerai subalansuota ir tvari Lietuvos ekonomika apsaugo nuo ekstremalių pasekmių dėl išorės sukrėtimų. Tačiau „Swedbank" ekonomistų skaičiavimais, vien kietojo „Brexit" scenarijus galėtų nubraukti 0,4 procentinius punktus nuo 2,7 proc. „Swedbank" prognozuojamo šalies BVP augimo.
Būdama viena atviriausių Europos sąjungoje, Lietuvos ekonomika yra priklausoma nuo pasaulinių ekonomikos tendencijų. Pastaruoju metu pasaulio ekonomikos augimas prislopo, tai nemaža dalimi ir nerimo dėl pasaulinių įvykių pasekmė. Jei visi šie įvykiai susiklostytų neigiamai, gali būti, jog nemažai šalių šiuos metus pabaigtų recesijoje. Kita vertus, jei šios rizikos neišsipildytų, 2019-ieji metai pasaulio ekonomikai būtų gerokai geresni nei tikėtasi.
„Swedbank" vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus
