Lietuvos mokslo žmogumi šiais metais už paslapčių, susijusių su žmogaus smegenų tyrimais, atskleidimą išrinkta Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Urtė Neniškytė (35 m.)., skelbiama pranešime spaudai.
„Tiek tarp nominantų, tiek visoje Lietuvoje yra daug mokslininkų, kurie gali pasigirti žymiai solidesniais moksliniais pasiekimais negu aš. Bet tai, kad žmonės balsavo už mane rodo, jog visuomenė nori girdėti apie mokslą, kad žmonės yra pasiruošę sužinoti apie naujausius mūsų atradimus, apie tai, ką mes tyrinėjame, ir ką mes, kaip mokslininkai, galime jiems duoti“, – apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo biochemijos mokslų daktarė U. Neniškytė.
Urtė Neniškytė – tarptautiniu mastu pripažinta mokslininkė, dirbusi geriausiose Europos laboratorijose. 2016 m. ji gavo Marie Skłodowska-Curie stipendiją. Įgijo daktaro laipsnį Kembridžo universitete ir po užsienyje praleistų aštuonerių metų grįžo dirbti mokslinį darbą į VU Gyvybės mokslų centrą.
Dabar U. Neniškytė vadovauja VU Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojų grupei, kurios tyrimų sritis yra neuronų ir imuninių ląstelių sąveika smegenyse. Mokslininkė tyrinėja molekulinius smegenų tinklų genėjimo mechanizmus, kurių metu smegenų imuninės ląstelės iš bręstančio neuronų tinklo pašalina nereikalingas jungtis ir taip sudaro sąlygas susiformuoti struktūriškai ir funkciškai brandžiam tinklui. Viena iš Urtės mokslinių ambicijų yra suprasti mechanizmus, kurie lemia sunkias ligas (pvz., Alzheimerį), o tada jau kelti klausimą, kaip jų išvengti ar jas gydyti.
Šiemet labiausiai Lietuvai nusipelniusius žmones rinko ne tik portalo zmones.lt skaitytojai bei LNK televizijos žiūrovai, bet ir komisija. Nugalėtojai buvo renkami aštuoniose kategorijose: Mylimiausias žmogus, Metų sporto žmogus, Metų verslo žmogus, Metų kultūros žmogus, Metų mokslo žmogus, Metų muzikos žmogus, Metų scenos žmogus ir Metų žmogus.
Žurnalo „Žmonės 2019“ Metų mokslo žmogumi, be dr. U. Neniškytės, pretendavo tapti dar trys VU mokslininkai: VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė Valentina Dagienė už jaunosios kartos informatinį lavinimą, VU Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys už žmonijos pažangą, kurią skatina jo išrasta CRISPR-Cas9 – molekulinių žirklių technologija, VU Istorijos fakulteto archeologas doc. Gintautas Vėlius, kuris kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiuoju istoriku Daliumi Žygeliu šiemet atrado partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus.
