Prisipažinsiu, galutinis rezultatas nuliūdino ir mane, tikėjausi, kad Lietuva pateks bent jau tarp aštuonių geriausių žemyno rinktinių, tačiau mūsiškių smerkti tikrai negalima, visų pirma reikia jiems padėkoti.

Smerkti krepšininkus būtų galima, jei jie būtų nesistengę, jei paaiškėtų, kad lemiamų rungtynių išvakarėse jie, pavyzdžiui, lėbavo ir panašiai, tačiau nieko tokio nebuvo, visas jėgas atidavė net ir tie, kurie negalėjo žaisti be nuskausminamųjų. Ir už tai juos reikia kritikuoti?

Pirmiausiai prisiminkime, kad nė vienas sportininkas už atstovavimą mūsų šaliai negavo atlyginimo. Daugumai vasara yra vienintelė proga pailsėti, pabūti su šeima, kuriai laiko visada trūksta. Ir štai rinktinės vyrai viską aukoja, kad galėtų garsinti Lietuvos vardą, o už tai susilaukia viešo pasmerkimo.

Įsivaizduokite dar bent vienos profesijos atstovus, kurie sutiktų vasarą padirbėti nemokamai. Aš kažkaip neįsivaizduoju. Seimo nariai net ir poilsiaudami neatsisako lėšų parlamentinėms išlaidoms, teisėjai prisiteisia milžiniškas sumas už darbą savaitgaliais, valdininkai reikalauja sumokėti už viršvalandžius. Krepšininkai nieko nereikalauja. Ir aukoja vasarą net ir žinodami, kad šiokią tokią finansinę padėką gautų tik užėmę aukštą vietą čempionate, tačiau žaidžia tikrai ne dėl to, nes mūsų teisės aktais numatytos premijos už aukštą vietą palyginti su krepšininkų gaunamomis algomis būtų smulkmena.

Taip, šįkart nepasisekė, tačiau ar piltume purvus, pavyzdžiui, ant karių savanorių, kurie, kilus grėsmei, stotų ginti Tėvynės, bet pralaimėtų?

Ar kritikuotume, tarkime, „Maisto banko“ savanorius, jei akcija nenusisektų ir labdarai būtų surinkta mažai maisto produktų? Deja, pas mus po kiekvieno krepšininkų pralaimėjimo skubama juos maišyti su purvais, o po to stebimės, kad kai kurie krepšininkai atsisako padėti rinktinei. Kur neatsisakys, jei žino, kas laukia nesėkmės atveju?

Net ir nesėkmėje galima įžvelgti pozityvą. Visų pirma pralaimėta tikrai stipriai ekipai, kurioje rungtyniauja daugybė krepšininkų iš stipriausių Eurolygos klubų ir kuriuose tie krepšininkai atlieka toli gražu ne statistų vaidmenis. Be to, dabartinė mūsų rinktinė yra gerokai atsinaujinusi, joje vietos rasta ir jauniems sportininkams, o tai gera investicija į ateitį: jaunimas, dalyvavęs treniruočių stovyklose su patyrusiais vilkais, pasisėmė patirties ir ateityje galės dar labiau padėti komandai. Negalima gyventi vien šia diena. Ir tokia logika vadovaujasi ne tik kone didžiausiu Lietuvos priešu tapęs Dainius Adomaitis. Prisiminkime kad ir Vokietijos futbolo rinktinės trenerį, kuris į Konfederacijų taurės turnyrą pasikvietė beveik vien jaunuolius. Neabejoju, jau labai greitai jie sudarys vokiečių komandos branduolį. Tad ir mūsų kritikuojamieji krepšininkai, neabejoju, ateityje dar ne kartą nudžiugins mus visus, o tada dabartiniai purvo pylėjai juos puls garbinti. Ar tai solidu?

Naujienų agentūros ELTA direktorė Gitana Markovičienė