Praėjusių metų spalį vykę parlamento rinkimai LLRA buvo ypatingas iššūkis. Prieš tai sėkmingai įvykus rinkimams į euro parlamentą ir savivaldybes, būtina buvo įtvirtinti didėjančią paramą rinkimuose į Seimą. Ir taip atsitiko. Akcija pasiekė istorinę pergalę, nes pelniusi 6,1 proc. galiojančių balsų paramą, pirmą kartą peržengė bendrą šalies rinkimų slenkstį. LLRA buvo nepralenkiama Vilniaus krašte. Tokiu būdu į Seimą pateko 8 nariai: trys vienmandatėse apylinkėse ir net penki iš bendro sąrašo.

Tai leido įkurti atskirą parlamento frakciją. Kad parlamentinė frakcija yra labi svarbi, nereikia nieko įtikinėti. Tai suteikia partijai platesnį teisinių ir personalo priemonių, kurių dėka galima užsiimti veiksmingesne politika, diapazoną. Ir, svarbiausia, tai stiprina grupės balsą, į kurį turi atsižvelgti ir visi, įgyvendinantys realią bei racionalią politiką.

Taigi naujoji inauguracija Lietuvos politinėje scenoje tiesiogine prasme jau tapo realybe. Po sėkmingo vienerių metų parlamentinės frakcijos funkcionavimo galima drąsiai sakyti, kad jos aktyvumas ir veikla yra tokie, kokių laukė LLRA rinkėjai.

Be ekonominių, socialinių ir kitų svarbių iniciatyvų, iškeliančių, tautinių mažumų požiūriu, Europos standartus ir teises šioje srityje, pradėtas įgyvendinti LLRA programos tęstinumas negimusios gyvybės apsaugos klausimu. Vertybių pasaulis, ant kurio savo tapatybę stato LLRA, yra rūpinimasis silpniausiu ir beginkliu krikščioniškosios etikos pasauliu. Šioms taisyklėms LLRA buvo ir yra ištikima iki šios dienos, nepaisant daugelio kairiųjų-liberalų žiniasklaidos atakų, skatinančių klaidingą politinį teisingumą.

Principingumo dėka LLRA turi vis didėjančią paramą ir yra vienintelė partija, kuri nėra suteršta jokiu korupcijos skandalu, o jos atstovų valdomos savivaldybės neturi skolų. Parlamento rinkimų sėkmė, frakcijos įkūrimas – tai daugiau kaip 4 tūkstančių aktyviai veikiančių, pagal vardą ir pavardę pažįstamų asmenų, kurie savo organizaciniu darbu prisidėjo prie rinkimų rezultato, nuopelnas. O prie jų reikėtų pridėti bevardžių šalininkų ir rėmėjų būrius, be kurių sunku įsivaizduoti rinkimų kampaniją.

LLRA tinkamų žmonių pasirinkimas taip pat yra gero partijos organizuotumo matas. Be abejonės, teisingas sprendimas buvo įtraukti į rinkimus, be kitų, ir Ritą Tamošiūnienę, o po to ir ją išrinkti parlamentinės frakcijos seniūne. Jos darbštumas ir atsidavimas įgyvendinant programą, geras kontaktas su rinkėjais ir žiniasklaida, draugiškas būdas leidžia sukurti rinkėjams patikimą LLRA įvaizdį, tuo pačiu sulaužant partiją supančius stereotipus, skleidžiamus nepalankių budinčių politologų.

Iš kur ta LLRA sėkmė? Šis klausimas dažnai užduodamas žmonių, gyvenančių už Lietuvos ribų, mažai susipažinusių su vietinėmis realijomis. Atsakymas yra labai aiškus ir paprastas: LLRA sėkmė kyla iš puikaus organizacinio darbo, pasišventimo ir profesionalaus partijos valdymo besiremiant aiškiais principais. To dėka LLRA tapo išimtimi ir geru pavyzdžiu viso pasaulio lenkų organizacijoms. Nėra kitos tokios šalies, kurioje lenkai būtų taip gerai organizuoti, per savo parlamentinę frakciją ir dalyvavimą vyriausybės veikloje turėtų tiek įtakos dabartinei šalies politikai. Savivaldybių lygmenyje, Vilniaus rajone, sudarančiame beveik trečdalį šalies, LLRA laimi prieš visas partijas. Tai tikra retenybė. Tokios sėkmės neturi nei 10 milijonų siekianti JAV Polonija, nei keleto milijonų lenkų bendruomenė Vokietijoje.

Ir vis dėl tai įmanoma – to įrodymas yra Lietuvos pavyzdys. Tiesiog reikia kurti vertybių bendriją, kaip daro Vilniaus krašto lenkai. Ir kai staigmenos – ne visada likimo, kartais valstybės ir jos pareigūnų – stoja kaip kliūtis, reikia būti ištikimam Jono Pauliaus II žodžiams: „Jei nori rasti šaltinį, turi eiti į viršų, prieš srovę“. Lietuvos lenkai nuo pat jos nepriklausomybės atkūrimo buvo susibūrę į Lietuvos lenkų sąjungą, o LLRA, kaip LL Sąjungos politinės atšakos, įsteigimas 1994 metais suteikė galimybę plėsti veiklą ir įgyvendinti programą. Vadovaujant Valdemarui Tomaševskiui, geram organizatoriui, turinčiam įgimtą vadovavimo politinei veiklai pojūtį, LLRA pradėjo vėl laimėti rinkimuose.

Palaipsniui didėjo parlamento narių skaičius – nuo dviejų vietų 1996 m. iki aštuonių 2012 m. ir 2009 m. išsikovotos vietos Europos Parlamente. Mūsų nariai nepertraukiamai valdo dviejuose rajonuose – Vilniaus ir Šalčininkų, – bendrai valdo sostinėje ir keturiose savivaldybėse. Per praėjusius prezidento rinkimus Valdemar Tomaševski užtikrintai laimėjo Vilniaus krašte, įveikęs net dabartinę prezidentę Dalią Grybauskaitę, tapęs akivaizdžiu politiniu lyderiu šioje šalies dalyje. LLRA pirmininkas padarė dar vieną svarbų dalyką ˜– jis atvėrė duris bendradarbiavimui ne tik su kitomis tautinėmis mažumomis, bet ir su lietuviškomis partijomis. LLRA dėka iš lenkų tautinės mažumos partijos ji tapo regionine partija, o prieš praėjusių metų parlamento rinkimus – bendra šalies partija. Tai parodė rinkimų rezultatai ir Lietuvos rinkėjų parama LLRA.

Gražus rinkimų koalicijos narių bendradarbiavimo ir politinio lojalumo gestas buvo vieno LLRA priklausančio mandato atidavimas jiems. Tuo pačiu partija vienareikšmiškai leido suprasti, kad tai teisingas partneris, besilaikantis duoto žodžio, toks, su kuriuo verta ateityje bendradarbiauti.

Kiekviena sėkmė matuojama žmonių darbu. LLRA parodė, kad ištvermingu visų jos narių organizaciniu darbu galima pasiekti kartais, atrodytų, neįmanomų dalykų. Norint pasiekti šį tikslą, reikia vienybės, ištikimybės vertybėms, kurios žmogaus gyvenimui suteikia prasmę, reikia pasilenkti prie problemų ir kiekvieno skriaudžiamo žmogaus bei visiems atkakliai kovoti už bendrąjį gėrį. Lietuvos Lenkų rinkimų akcija žengia būtent šiuo keliu.

Dr. Bogusław Rogalski, politologas,
EKR patarėjas tarptautiniais klausimais Europos Parlamente