Šį įvykį prisiminiau dėl R. Juknevičienės reakcijos į Rusijos televizijos kanalo „Piervyj Baltijskij Kanal“ rodytą laidą apie tragiškus 1991 m. sausio įvykius, pakeitusius mūsų šalies istorijos eigą. Kalbu apie vieną laidos „Žmogus ir įstatymas“ epizodą, kuriame, kaip pažymi R. Juknevičienė, „buvo sumenkinti sausio 13-osios įvykiai, buvo begėdiškai tyčiojamasi iš mūsų kovos už laisvę 1991 m. sausį“.
Sutinku. Laida tikrai buvo įžūli ir bjauri, bet reaguoti į ją uždraudžiant rodyti PBK Lietuvoje, – tai man atrodo prieštaringas būdas. Reikalas tas, kad sovietinė propaganda – o būtent iš šio šaltinėlio sėmėsi įkvėpimo programos autoriai – ir cenzūra, kurią nori įvesti buvusi šalies apsaugos ministrė, – tai susiję metodai, kurie kažkada „suposi viename lopšyje“.
„Jie įžeidė visą Lietuvos tautą! Atimti iš jų licenciją ir akreditacijas! Bent jau iki tol, kol atsiprašys!“ - griaudžia Rasa Juknevičienė. O mokamos kabelinės televizijos „Cgates“ operatorius jau lekia prieš lokomotyvą. Nelaukdamas oficialaus transliavimo draudimo, „cenzūravosi“ laisva ir nevaržoma valia – sustabdė PBK transliaciją.
„Mołodcy, rebiata ir diewczionki“. Esu įsitikinusi, kad prieštaringos programos kūrėjai trina rankas iš džiaugsmo. Negana to, kad pridarė smarvės, tai dar įgijo superreklamą. Visi, kas gyvas, o minėtos ištraukos nematė, puolė prie interneto, kad užpildytų spragą... O nacionaliniuose forumuose PBK transliavimo šalininkai ir oponentai „boksuojasi“, net skiedros lekia. Ir tai yra bloga žinia jums, ponia Juknevičiene. Šalininkai stipriai dominuoja. Ne todėl, kad patikėjo šmeižikiška laida. Juos taip pat laida labai supykdė, bet jie mano, kad demokratinėje valstybėje neturėtų būti naudojama cenzūra, net (arba – juo labiau) jei ji įžeidžia mus ir mūsų valstybę. „Neįveskite jokios cenzūros, nes žiūrėsime PBK internete. Nesielkite su mumis kaip su pusgalviais, leiskite matyti, žinoti ir spręsti savarankiškai!“ - ragina Lietuvos interneto vartotojai. Na ir kas? Palikti viską nebaudžiamai? Ne. Vertinga reakcija į tokį akiplėšiškumą yra protesto nota – ir tokią Rusijos vyriausybei nedelsdama išsiųsčiau.
Lucyna Schiller
