Visgi ideologiniame kare nekovojama dėl muitų, prekių, abonementų ar leidimų. Jame kovojama dėl kažko be galo svarbaus, dėl sielų valdymo.  Kitaip  tariant, dėl to, kas ką nusivilios į savo pusę. Pavyzdžiui, baltarusiai nuo mažens, nuo pirmųjų pažintų sakinių ir raidelių istorijos vadovėliuose, auklėja savo palikuonis tokia dvasia, kuri „savinosi Lietuvos istoriją“, – perspėja profesorius V. Rakutis. Pagal šią dvasią Mindaugas ir Gediminas buvo ne kas nors kitas, tik baltarusių valdovai, o visa jų valstybė buvo Baltarusija. Žemaičiai šioje valstybėje buvo tik Vakarų provincija ir niekada jokio reikšmingo vaidmens jos plėtroje nevaidino. „Visa šios valstybės galia ir klestėjimas yra lietuvių, arba šiandienos baltarusių, rankų darbas, nes taip apsišaukėliškai jie save  vadina“, – atskleidžia Lietuvos istorijos iškraipymus Lietuvos karo akademijos prorektorius.

Ir kokio velnio jie taip daro? Na, atsakymas turi kilti savaime. Aišku kam... Tačiau mažiau supratingiems prorektorius vis dėlto paaiškina. Cituoju. „Kadangi  Lenkija dėl naujai atsiradusių aplinkybių nekelia jokių pretenzijų dėl Vilniaus – bent jau oficialiai – (...), tai baltarusių sąmonėje tas konfliktas (dėl Vilniaus) yra užkoduotas. Ir anksčiau ar vėliau peraugs į kažkokį atvirą konfliktą“. Citatos pabaiga. „Pagaliau šiandien baltarusiams senoji sostinė yra visai ne  Minskas, o Vilnius“, – prideda dėl visa ko  savo tamsios vizijos pagrindimą V. Rakutis.

Bet tai dar ne visos baimės. Yra dar grėsmingesnių nei šios, baltarusiškos. Neva ką kalba Žirinovskis – tas Kremliaus klounas. Visi juk neseniai girdėjo, kad aiškiai reikalauja Vilniaus ir Klaipėdos grąžinimo, kuriuos, kaip tvirtina, Lietuva gavo Stalino malonės dėka. „O raudonarmiečiai liejo už juos savo kraują“, – graudina Dūmos „vicespikeris“. „Galbūt Žirinovskis ir kvailokas, bet iš tikrųjų tai yra Putino burna“, – perspėja akademijos prorektorius ir priduria, kad tokie pareiškimai – tai testas Baltijos respublikoms, kaip jos reaguos į Kremliaus provokacijas.

Na gerai. „Bet ką gi į tai atsakysime?“ – klausia rektorių N. Pumprickaitė. „Mums reikia „šviestis“ ir pažinti teisingą savo istoriją“, – atsako profesorius ir priduria, kad nepakenktų sustiprinti kariuomenę ir laikyti ją paruoštą gynybai.

Pone profesoriau, pažinti savo šalies istoriją jau neaktualu. Tai pasenę. Ar jūs negirdėjote, kad mes turime geresnį būdą baltarusiams ir maskoliams. D. Grybauskaitė su A. Ažubaliu neseniai sugalvojo, kad mes nebesame iš Vidurio-Rytų Europos, o esame iš šiaurės – nuo neatmenamų laikų priklausome Baltoskandijai. Tad kam mums įrodinėti savo asmenines istorines tiesas, ginčytis dėl Vilniaus ir kaimynystėje ieškoti draugų (kurie, aišku, visi  yra „naudingi“), nes nieko bendro su šiuo regionu neturime. Pervadinsime Vilnių į Vilholmą ir viskas.

Ir apgausime „Bulbašus“. Tik ar jie patikės?..

Tadeuš Andžejevski