Vis dėlto reikia pabrėžti,  kad pozityvaus įvaizdžio kūrimui reikalingas ne tik pačių Seimo narių,  bet ir žurnalistų pasiryžimas. O dabar tik kalbama,  kad Seimo įvaizdis – blogas,  tikimės progreso,  tačiau gerų žinių taip ir nesulaukiame.

Tačiau aš manau,  kad problema čia štai kokia – mes tiesiog dažniausiai gauname vienpusišką,  tendencingą informaciją. Spauda netinkamai atstovauja Seimo kaip institucijos įvaizdį. Tiesa,  visuomenė taip pat labiau reaguoja į skandalus,  nelaimes,  blogį. Taip ir sukasi užburtas ratas – spaudoje blogis hiperbolizuojamas,  o masės jį dar labiau sutirština.

Galima pastebėti,  kad kai kurios spaudos priemonės tarsi mėgina suteikti Seimui kažkokį apgailėtiną karikatūrišką cirko įvaizdį. Vis pabrėžiamos seimūnų ydos,  į aikštę iškeliamos net pačios asmeniškiausios jų nesėkmės.

Gaila,  tačiau tokiu būdu pažeminami ir patys rinkėjai. Spauda,  regis,  juokiasi iš piliečių, vaizduodama, kad visuomenė tesugeba į valdžią išrinkti nekompetentingus,  nerimtus,  susikompromitavusius žmones. Natūralu,  kad gyventojai dėl to ima trauktis nuo politikos,  bando atsiriboti,  nebedalyvauja rinkimuose. Niekas juk nenori būti siejamas su neva netikusia valdžia.

Pažvelkime į dabartinį Seimą – dažniausiai provokuojančiuose kontekstuose ir su stipriomis neigiamomis emocinėmis konotacijoms spauda linksniuoja Neringą Venckienę,  Petrą Gražulį. Dažnai narstomi ir kiti nelaimėliai seimūnai: Viktoras Uspaskichas,  Vitalija Vonžutaitė bei Vytautas Gapšys,  dėl kurių Vilniaus administracinis teismas jau paskelbė nuosprendį. Tiesa,  šie žmonės kai kurių gyventojų akyse gal jau seniai yra nusikaltėliai,  nesvarbu,  kokia buvo Teismo valia. Svarbiausia tai,  kad nors kaltais pripažinti vos keli žmonės,  šešėlis iškart krenta ant viso Seimo.
Kita vertus,  mes juk turime savo institucijas,  ištisą teisingumo vykdymo aparatą – toje pačioje sistemoje verdikto sulaukia ir Seimo nariai,  ir kiti eiliniai žmonės. Tačiau blogiausia,  kad fotoaparatų blykstės,  mikrofonai ir visas dėmesys dažniausiai kaip tik ir krypsta į tuos,  kurie suklysta,  meluoja,  nusikalsta.

Atrodo,  kartais žmogus nieko blogo nepadarė,  o jam jau klijuojama neigiama etiketė ar kurstomos provokacijos. Antai spaudos su neįtikėtinu pasimėgavimu vartoma,  vėtoma ir mėtoma Lietuvos lenkų rinkimų akcija taip pat neretai vaizduojama vien neigiamuose kontekstuose. Tačiau tai,  kad šios partijos nariai Seime dirba sklandžiai,  sąžiningai,  našiai ir pavyzdingai,  rašyti nelabai norima. Kodėl? Nes,  kaip jau minėjau,  blogis yra tiesiog paklausesnis,  labiau dėmesį atkreipiantis dalykas.

Iš tiesų mes turime daug atstovų Seime,  dėl kurių ši institucija galėtų išaugti kaip prestižo,  kokybės,  progreso pagrindas visai mūsų šaliai. Tačiau pirmiausiai turime leisti iškilti tai šviesai. Tad nebesikapstykime po purvą. Atkreipkime dėmesį į tuos,  kurie leidžia mums pasijusti oriai,  garbingai,  pakiliai. Nes tų,  kurie sukuria gėrį,  niekada neįveiks joks blogis.

Gintarė Pugačiauskaitė