Kupinas entuziazmo ir gerų ketinimų vakar įsijungiau televizorių, kad pažiūrėčiau „Žinias“, ir štai ką sužinojau. Svarbiausia dienos informacija buvo žinia apie autobuso avariją Vilniuje, kur Kalvarijų gatvėje į maršrutinį autobusą įvažiavo sunkvežimis. Susidūrimo metu nukentėjo 17 žmonių, dalis jų pateko į ligoninę. Kita dienos naujiena „Žiniose“ buvo pateikiama ypač išsamiai ir „kūrybiškai“. Reporteris pranešė, kiek susidūrimo metu autobuse sulaužyta kėdžių, kurie langai sudaužyti, kiek greitosios pagalbos automobilių ir kuriuo metu atvyko į įvykio vietą. Tada pateiktos liudytojų reliacijos – skrupulingos ir ekspresyvios. Po to žodis suteiktas eismo įvykių ekspertams: nagrinėti klausimai, kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas, kas yra kaltas ir t.t. Ir taip apie 5 minutes. Uff... Galiausiai pabaiga. Bet jei kas nors mano, kad tai šios laidos kriminalų pabaiga „Žinių“ laidoje, – labai klysta. Taigi kitas pranešimas – yra dar vienas eismo įvykis.
Ši kartą netoli Kauno vilkikas paslydo ir taranavo lengvąjį automobilį. Vienas žmogus žuvo. O toliau? Toliau žinios dar labiau kriminalinės. Veiksmas persikelia į Biržus, kur narkotikų prekiautojų gauja terorizuoja vietinius gyventojus. Po to „Žinios“ praneša, kad vyras iškrito iš balkono ir mirė, nes greitosios pagalbos automobilis atvyko per vėlai. Laimei, apie pavogtą vištą ir girtų skandalą, vykusį kažkur ten, šį kartą nebuvo kalbama (bet paprastai „Žinios“ be tokių pikantiškų naujienų nėra „Žinios“).
Nesutirštinsiu spalvų jei pasakysiu, kad daugmaž taip pastaruoju metu atrodo Lietuvos televizijų pateikiamos žinios. „Turiningos“, „aktualios“ ir – svarbiausia – „į temą“. Pažiūrėjus jas susidaro įspūdis, kad mūsų šalyje be nusikaltimų, smurto ir nelaimingų atsitikimų niekas nevyksta. Gyvenimas nutrūko, politika mirė, kultūra atsižadėjo sosto. Ir tokį žinių bagažą patiekia mums Lietuvos televizijos tuo metu, kai mūsų šalis pirmininkauja Europos Sąjungai, o visas pasaulis užgniaužęs kvapą diskutuoja apie galimą JAV ir tarptautinės bendruomenės karinę intervenciją į Siriją. Lietuvos televizijoms šie klausimai atrodo pernelyg tolimi ir tikriausiai per sunkiai „įkandami“. Jos nori kalbėti žemiškiau, net apie bulvarinius dalykus, kad tik kažką pliurptų. Pavyzdžiui, R. Miliūtė (tą pačią dieną, kurios „Žinios“ čia aptariamos) į valstybinės LTV studiją pakvietė parlamentarus, buvusius ministrus, kad per visą programą „spaustų“ iš jų komentarus apie kolegą iš parlamento suolo, kuris eilinį kartą prisigėrė ir negalėjo išeiti iš oro uosto. Atvejis, be abejo, kompromituojantis Lietuvos parlamentinę sistemą, bet ar tikrai reikia visą programą skirti vieno liaudies išrinktojo problemoms dėl alkoholio vartojimo?
Tik ramiai. Panašių temų mes niekada nestokosime. Kai skaitau anonsus, randu kitą šios serijos problemą: „Ar dar gyva „Garliavos mergaitė“?“ Lietuvos televizija ir politikai, be jokių abejonių, pasirodys kalbėdami tokia „dėkinga“ tema. Tačiau ar tik tokios mūsų šalies problemos?
Tadeuš Andžejevski
P. S. Stebimės, o kai kurie „patriotiški“ politikai netgi lieja krokodilo ašaras, kad niekas nežiūri Lietuvos televizijų, o daugelis gyventojų iš visų jėgų „satelitarizuojasi“, kad „pagautų“ priešiškus mums užsienietiškus kanalus iš Rytų.
