Mano selektyvia nuomone, praėjusiais metais labiausiai pasisekė valstiečių ir žaliųjų partijai. Žinoma, turiu omenyje Seimo rinkimus. Valstiečiai, anksčiau turėję didelę problemą dėl patekimo į parlamentą, šį kartą be didesnių pastangų laimėjo rinkimus. Nepralenkiamai laimėjo antrajame ture, be to, nušluostė nosį konservatoriams.
Vadovaudamiesi tik šalta logika galime teigti, kad tai, kas pavyko valstiečiams, visai nepavyko konservatoriams. Prieš antrąjį turą „Tėvynės Sąjungos“ kandidatai jau matavosi ministrų varlytes ir frakus, o čia staiga kaip perkūnas iš giedro dangaus krito ant jų kažkoks pasišlykštėjimas. Antrajame ture jie patyrė tokią nesėkmę, kokios niekada anksčiau nebuvo patyrę. Užtenka pasakyti, kad po antrojo turo parlamento konservatorių žvaigždės krito iš dangaus lyg meteorų lietus žvaigždėtą naktį. Skausmingiausia buvo tai, kad anksčiau konservatorių jokie niekam nežinomi agronomai, fermeriai, veterinarai nebuvo išstūmę.
Kalbant apie rinkimus negalima nepastebėti, kad juose nepasisekė ne tik konservatoriams, bet ir Darbo partijai. Pastarajai nepavyko taip smarkiai, kad neįveikusi rinkimų kartelės net nepateko į Seimą. Pikti liežuviai kalba, kad viskas dėl buvusio partijos pirmininko V. Uspaskicho. Kaip atkakliai skelbia provincijos gandai, V.Uspaskichui teismas padovanojo gyvenimą (t. y. išlaisvino nuo apartamento už grotų) mainais už politinį atsistatydinimą. Viktoras pasirinko atsistatydinimą, tačiau už tai rinkėjai nepalaikė jo partijos kandidatų. Mano nuomone, prieš tai rinkėjai balsavo už labai išmintingus jo akinius.
Toliau kalbėdami šia tema, negalime ignoruoti pirmojo socialdemokrato, ėjusio Vyriausybės vadovo pareigas, premjero (dabar ex) A. Butkevičiaus rinkiminės savižudybės. Premjeras pralaimėjo šios partijos daigyne Vilkaviškyje, nors anksčiau „raudonojo gvazdiko“ lyderiai ten visada laimėdavo. Šį kartą A. Butkevičių ant menčių paguldė kažkoks K. Smirnovas, žinoma, iš valstiečių partijos. Privačiame gyvenime premjero skriaudikas yra Rytų kovų čempionas ir 5 vaikų tėvas. Po rinkimų pastaroji informacija, žinoma, pasitvirtino – K.Smirnovas turi 5 vaikus, bet ir tris žmonas.
Grįždami prie tų, kuriems pavyko, tiesiogiai negalime nepaminėti dabartinio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio. S. Skvernelis dar buvo vidaus reikalų ministras A. Butkevičiaus vyriausybėje, kai pagarsėjo dėl savo pokalbio telefonu su buvusia Seimo pirmininke Loreta Graužiniene. L. Graužinienė, išsigandusi iš kalėjimo pabėgusio pavojingo recidyvisto (bėgdamas nuo jį saugojusių policijos pareigūnų šis iš pykčio dar pagrobė Kalašnikovą), naktį paskambino S. Skverneliui. Supanikavusi L.Graužinienė iš ministro pareikalavo asmeninių veiksmų, bet šis ramiai pareiškė, kad nori miego, nes rytoj anksti turi keliauti į Briuselį, o teroristą tegul gaudo jo pavaldiniai. Išsakęs savo poziciją dėl recidyvisto, S. Skvernelis nemandagiai padėjo ragelį. Bet žmonėms patiko ministro profesionalumas, todėl per kitus rinkimus jie pasodino S. Skvernelį į premjero fotelį.
Kalbant apie reitingus tų, kuriems pavyko, būtina paminėti mūsų šalyje garsią Landsbergių-Žemkalnių šeimą. Taigi šeimos senjorui Vytautui praėjusiais metais dar pavyko į konservatorių, kuriems jis vadovavo daaaaaaaug metų, lyderio postą prastumti savo anūką Gabrielių. Nepaisant „kūdikystės“, jei Gabrieliaus amžių įvertintume politiniu požiūriu, jam turėjo pavykti tapti ne tik vienos didžiausių Lietuvos partijos lyderiu, bet ir gauti nominaciją į kandidatus premjero pareigoms. Pasak žinovų, Landsbergis jaunesnysis, siekdamas premjero posto, iš Vokietijos meistrų pradėjo imti mokamas sofistikos pamokas, bet pastangos, deja, pasirodė bergždžios. Idėja dėl premjero posto buvo nevykusi, nes, kaip rašiau pradžioje, lemiamame antrajame rinkimų ture konservatorius sutriuškino valstiečiai.
Mūsų rubrika „Pavyko, nepavyko“ nebūtų išsami, jei praleistume Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Apie prezidentę rašome straipsnio pabaigoje, nes pernai jai pavyko, tarkim, vidutiniškai. Prezidentė labai norėjo, apie ką visos voverės medžiuose šnibždėjo, kad naują Vyriausybę mūsų šalyje kurtų jos numylėtiniai konservatoriai ir liberalai. Ir tai jai aiškiai nepavyko. Abi partijos negavo valdžios regalijų, nes tai padarė kažkas kitas, todėl prezidentės numylėtiniai turėjo apsieiti taip ir neparagavę valdžios skonio. Tačiau prezidentei pavyko (ir vėl žinome iš voverių) priversti naująją Vyriausybę užsienio reikalų ministro poste palikti Liną Linkevičių. D. Grybauskaitė labai nekenčia L. Linkevičiaus, nes (jau trečią kartą pasiremsime voverėmis) kaip diplomatijos šefas jis yra labai lėtas. Visada įsitempęs klauso sijonuoto Generolo.
Tai tiek būtų apie besibaigiančius metus. Naujųjų 2017 metų politikams linkiu tokių gerų, kad po 12 mėnesių vėl būtų apie ką rašyti.
Tadeuš Andžejevski
